Jau metai, kai Kauno apygardos prokuratūrai vadovauja buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis. Visai neseniai savo 45-ąjį gimtadienį atšventęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras nusiteikęs optimistiškai ir gana energingai vykdo savo pareigas. "Akistata" pasidomėjo, ar labai sunkūs buvo pirmieji "tremties" į provincialumu dvelkiančią Laikinąją sostinę metai, kokios mintys neapleidžia net ir trumpą atokvėpio minutę, kas šiandien svarbiausia sėdint gana kietoje, nors ir garbingoje kėdėje.
- Ar viskas klostosi taip, kaip planavote atsisveikindamas (tikriausiai ne visam laikui) su sostine ir užimdamas šį postą? Ką pavyko nuveikti per vienerius darbo metus?
- Kaunas bei jo apygarda beveik niekuo neišsiskiria iš visos Lietuvos situacijos - geri tardymo rezultatai, fiksuojamas nusikalstamumo mažėjimas ir t. t., tačiau šiuos dalykus vertinu sąlyginai, kadangi bendra respublikos kriminogeninė situacija yra įtempta. Pasireiškia plėšimo didėjimo tendencijos, ypač jaudina išpuoliai prieš vienkiemiuose gyvenančius senukus, aukštas nepilnamečių nusikalstamumo lygis, platinami narkotikai, įvykdomi kiti sunkūs nusikaltimai. Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą norisi atkreipti dėmesį, jog per praėjusius metus Kaune ir jo apylinkėse nebuvo užfiksuota akivaizdžiai drastiškų išpuolių. Teigiamą vaidmenį suvaidino nusikalstamų grupuočių išaiškinimas Panevėžyje, Klaipėdoje, o kadangi nusikalstamo pasaulio ryšys yra visoje respublikoje, tai, matyt, atitinkamai paveikė ir prevencine prasme. Vis dėlto neramu, kad yra išlikęs valdininkų vidurinės grandies nebaudžiamumo palikimas, kad jie nekontroliuojami. Tai geriausiai iliustruoja žemės nuosavybės grąžinimo klausimai. O juk tam buvo skiriama mažiausiai dėmesio. Esu sudaręs pareigūnų grupę (joje yra ir STT darbuotojų), koordinuojančią veiklą, susijusią su skundais ir įtarimais dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei netinkamo pareigų vykdymo, nuosavybės teisių į žemę grąžinimo, privatizavimo klausimais bei teisėsaugos pareigūnų institucijomis. Pavyzdžiui, esame gavę ne vieną pareiškimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, žemės panaudojimo Kauno mieste, regione bei Alytaus apskrityje teisėtumo ir t. t. Tačiau manau, kad pirmiausia šiuos klausimus turėtų spręsti aukštesnės institucijos, tiesiogiai kontroliuojančios pareigūnų veiklą. Kol valdininkų grandies veikla visuose lygiuose nebus atitinkamai įvertinta, tiek mes, tiek teisėjai su šia problema vargiai susidoros. Negali būti toks kontrolės mechanizmas, koks numatytas dabar. Šiandien sprendžiant įstatymų pažeidimų problemas vidinis auditas (sakau kategoriškai) nevaidina jokio vaidmens, nes yra savikontrolė, valdininkai gauna atlyginimus iš savo vadovų, yra nuo jų priklausomi, o juk darbas labai brangus... Nesakau, kad kiekvieno pažeidėjo atžvilgiu reikia taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau tokie žmonės savo pareigose neturėtų dirbti. Asmeniškai susidūriau su gana keistu reiškiniu. Atitinkamų Kauno apygardos institucijų valdininkai į prokuroro reikalavimą pateikti tam tikrus dokumentus nereaguoja. Labai gaila, kad yra siekiama ir toliau menkinti prokuroro instituciją, norima sutrukdyti prokurorui vykdyti savo funkcijas. Matyt, tai nenaudinga, nes įsikišus prokurorui galima lengvai pastebėti įvairius įstatymų pažeidimus. Manau, jog šiuo metu valstybėje prokuratūra yra vienintelė institucija, kuri kai kam tampa rakštimi atitinkamoje vietoje, tam tikrom finansinėm grupuotėm neleidžia savavališkai valdyti šios situacijos. Man nepatinka, kad dėl aukštesnės valdžios institucijų požiūrio ir sprendimų prokuratūros pareigūnai irgi stengiasi nerodyti iniciatyvos, yra laukimo pozicijoje. Paprastai sakoma: va, gausim skundą, tada ir reaguosim. Aktyvios, puolamosios pozicijos, kai reikėtų neduoti ramybės, nėra. Juk vos įtarus, kad yra pažeidimas, kad yra pagrindas patikrinimui, reikėtų iškart kibti į darbą...
- Ar naujoje darbovietėje buvote priverstas daryti perversmą, įvesti savo darbo stilių?
- Savo darbo stilių visada turėjau ir turiu. Jei kas vylėsi, kad nutilsiu ir ramiai sėdėsiu, galiu pareikšti, jog taip nebus. Toks jau mano charakteris. Jeigu matau, kad reikia įsikišti prokurorui, duodu tokius nurodymus (žinoma, laikausi įstatymų reikalavimų). Mano požiūris nepasikeitė. Beje, atvykus į Kauną kokių nors esminių pakeitimų daryti nereikėjo. Ankstesnio vyriausiojo prokuroro Gintaro Jasaičio pradėti darbai, kitaip sakant - palikimas, yra geras. Suburtas neblogas kolektyvas, specialistai, todėl manau, kad su užduotimis jie susitvarko. Gal žmonės būna ne visuomet patenkinti gaunamais atsakymais, tačiau tokia jau mūsų dalia - abi pusės negali būti patenkintos. Pastebėjau, kad čia žmonės aktyvūs, rašo pareiškimus, teikia skundus (jų būna visokių - pagrįstų ir nepagrįstų), kuriuose dažniausiai išsakomi elementarūs jų teisių pažeidimai. Mane jaudina tik tai, kad nors iškyla daugybė piktnaudžiavimo tarnyba, įgaliojimų viršijimo, korupcijos atvejų, tačiau bylų beveik neiškeliama...
- Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius yra išreiškęs mintį, jog po smūgių, suduotų Panevėžio "Tulpiniams", Gaidjurgio, Plungės, Telšių gaujoms, atėjo eilė Kauno organizuotiems nusikaltėliams. Kaip manote, ar įmanoma tai padaryti?
- Organizuotas nusikalstamumas yra visoje respublikoje, ne išimtis ir Kaunas. Tie procesai yra matomi. Tačiau aš ne be reikalo paminėjau, kad per metus nebuvo užfiksuota nė vieno drastiško įvykio. Yra susikaupęs nemažas palikimas, yra neišaiškintų tyčinių nužudymų, tačiau manau, kad yra ir jų ištyrimo užuomazgų. Manyčiau, jog čia reikalinga kitų centrinių institucijų, būtent Policijos departamento, kuris yra sukaupęs atitinkamą patirtį, pagalba. Be to, didesnės ir jo techninės galimybės. Jei mūsų techninis aprūpinimas (ypač operatyvinė technika) būtų kitoks, galėtume nuveikti daug daugiau. Kartu atsilieka ir kriminalistinė technika (kai reikia ištirti įvykio metu surinktus įkalčius - šovinius, tūteles, mikrodaleles). O to dėka galima pasiekti daug geresnių tyrimo rezultatų. Kai ši padėtis pasikeis, visiškai realu, kad pavyks išaiškinti žymiai daugiau sunkių nusikaltimų. Galiu patvirtinti, jog čia yra organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios apėmusios šešėlinę ekonomiką, prekybą narkotikais, žmonėmis, ir jeigu Policijos departamentas atkreips dėmesį į Kauną, į jo apylinkes - padėtis pasikeis. Su šiuo reiškiniu reikia kovoti įvairiais būdais. Visame pasaulyje populiarus dalykas yra perkama informacija. Už ją brangiai mokama, o ką kalbėti mums, kai kartais nėra benzino nuvažiuoti įvykio vieton?.. Mus spaudžia tiek dėl operatyvinių priemonių, tiek dėl nusikalstamo modelio panaudojimo teisėtumo, bando sukompromituoti tikinant, jog patys viską išsigalvojom, kad išprovokavom duoti kyšį. Toks situacijos eskalavimas yra nesveikas dalykas. Žinoma, ne paslaptis, kad vykdydami šiuos procesus padarome klaidų (kartais dėl įstatymo nežinojimo). Juk reikia prasiskverbti į organizuotas struktūras, nepastebimai užfiksuoti įrodymus, o tai labai sudėtinga. Pagaliau tai yra ilgas procesas.
- O kaip manote (gal turite informacijos), kokį realų pagrindą turi gandai, jog Kauno nusikaltėliai bando paveikti aukščiausius šalies pareigūnus sau palankia linkme?
- Konkrečių faktų nėra, bet realu, kad kiekvienas nusikalstamo pasaulio atstovas suinteresuotas, jog mes turėtume problemų. Neatmetu galimybės, jog nusikaltėliai siekia pakeisti aktyvius vadovus, mėgina vienaip ar kitaip neduoti jiems ramybės. Manau, kad tai daroma labai subtiliai. Šalyje veikia šešėlinė ekonomika, stiprios finansinės grupuotės, nusikalstamo pasaulio atstovai galėjo susilieti ir įtakoti valstybės sprendimus, aukščiausio lygio kadrų parinkimą ir panašiai. Siūlyčiau pažvelgti į nusikalstamo pasaulio ir kai kurių vienokiu ar kitokiu keliu į politiką atėjusių asmenų ryšius, kai per pastaruosius galima daug ką nuveikti. To atmesti negalima, juolab kad tokie procesai vyksta visame pasaulyje.
- Norėtųsi išgirsti, kaip vertinate santykius tarp Kauno teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijų?
- Visas problemas stengiamės aptarti bent jau vadovų lygyje tiek per pasitarimus, tiek susitikę atskirai. Galiu teigti, jog problemų tyrimo grandinėje, tai yra tarp policijos, prokuratūros, saugumo, STT, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, nėra. Kitas dalykas, kad šis darbas galėtų būti produktyvesnis. Jeigu nejausčiau dirigavimo (tai galima, o tai - ne) ir pareigūnai galėtų laisvai pasirinkti tas sritis, kurias labiau "jaučia", atsirastų didesnė galimybė išaiškinti daugiau rimtų pažeidimų. Na, pavyzdžiui, kontrabandos atveju, kuomet sugaunamas vežėjas-vairuotojas, o patys organizatoriai neišaiškinami. Ar gali būti efektyvi kova su tokiais nusikaltimais?.. Tokiais atvejais sudaroma tiktai iliuzija, jog nusikaltimas išaiškintas. Ir viskas. Deja, blogiausia, jog nepakertamos jo šaknys...
- Netrukus įsigalios nauji baudžiamieji įstatymai. Kaip manote, ar tai turės didelės įtakos kriminogeninei situacijai?
- Manyčiau, kad visos šios naujovės sukurs tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Aišku, tuo pasinaudos atitinkamos struktūros. Manau, kad bus problemų, tačiau mes jau esam numatę, kaip jas spręsti. Kiek tai priklauso nuo mūsų, pareigūnų, galiu užtikrinti, jog ruošiamės, stengsimės daryti viską, kad kuo mažiau nukentėtų žmogus, jo teisės. Bet vis dėlto jis truputį kentės, ne visuomet sulauks greitos ir reikiamos pagalbos.
- Ar jau spėjote pajusti Kauno gyvenimo pulsą?
- Mano šeima liko Vilniuje, aš apsigyvenau čia, tačiau Kauno gyvenime dar ypatingai aktyviai nedalyvauju. Tiesa, pats parodžiau iniciatyvą ir nusprendžiau susipažinti su visais vadovais. Sutikau abipusį supratimą, o kai kur išgirdau netgi nuostabą - kodėl prokuroras domisi mūsų klausimais?.. Į miesto gyvenimą bandau įsitraukti pamažu. Noriu pasakyti, kad jeigu žmonės turi kokių nors problemų, tegul kreipiasi. Nė vieno neatstūmiau ir neatstumsiu. Jei patiems išspręsti nepavyks - nukreipsim pas tuos, kurie galės pagelbėti. To reikalauju iš prokurorų, nes noriu, kad kiekvienas žmogus būtų priimtas ir išklausytas. Mane visuomet labai domino nukentėjusių asmenų problemos. Šiandien jiems valstybė skiria mažiau dėmesnio negu įtariamiesiems ar kaltinamiesiems. Auka nustumiama į antrą planą, o taip negali būti...
- Dėkoju už pokalbį bei linkiu sėkmės.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
