Irena ZUBRICKIENĖ
Netoli Marijampolės esančio Meškučių kaimo žmones apėmusios gedulo nuotaikos: vos spėję palaidoti savo gyvenimą nutraukusį jauną vyrą jie buvo sukrėsti naujos tragedijos - privačius sandėlius saugojęs pririštas šuo mirtinai sukandžiojo to paties kaimo gyventoją Arūną Šlepetį (49 m.).
Keistą įtūžusio šuns elgesį pirmoji pastebėjo pavakare pro grūdų sandėlį dviračiu pas gyvulius važiavusi Birutė Šmulkštienė (34 m.). Moterį sukrėtė pamatytas vaizdas: po pastoge esančios būdos keturkojis gyventojas, čia pririštas bene pustrečio metro grandine, kažką įnirtingai tąsė. Priartėjusi Birutė net aiktelėjo iš siaubo - šuo valkioja ir kandžiojo ant betoninio pagrindo sukniubusį ir nebesipriešinantį vyrą. Moters teigimu, kol ji prisišaukė šalimais dirbusių automobilių remontininkų, įnirtęs keturkojis spėjo mažiausiai keturis kartus dantimis įsikabinti nelaimėliui į kaklą. Darbininkams sureagavus į Birutės pagalbos šauksmą, vienas vyras pagaliu nuviliojo šunį nuo gulinčiojo, kiti nuvilko į šalį bejausmį žmogaus kūną. Gelbėtojai atpažino sužalotąjį - kaimo gyventoją A. Šlepetį, tądien visai neseniai prie sandėlio pjovusį žolę. Nelaimėlis, kurio veidas, sprandas ir kaklas buvo smarkiai kruvini, nejudėjo ir nekvėpavo. Atvykę medikai konstatavo smarkiai sužaloto žmogaus mirtį. Aprimęs keturkojis žudikas taip pat buvo visas kruvinas, įvykio vietoje buvo matyti nemažos kraujo dėmės. Žmonės spėliojo, kaip ir kodėl Arūnas tapo tokio neįprasto įvykio auka. Momento, kaip vyras atsidūrė prie šuns būdos ir ką jis veikė, kaip elgėsi, pirminiais duomenimis, niekas nematė. Viena iš versijų - kad Arūnas, pjaudamas žolę, netoli šuns būdos buvo pasilikęs savo striukę, tad neįprasto incidento auka tapo, kai po darbų buvo pasilenkęs drabužį pasiimti. Prie pat sandėlio, kur buvo pririštas šuo, esančiose patalpose automobilį remontavę darbininkai tvirtino nieko įtartino negirdėję - sureagavę tik po Birutės Šmulkštienės pagalbos šauksmų.
Sandėlis ir jį saugojęs nemažas šuo - vienoje bendrovėje sandėlininku dirbančio ir teigiamai charakterizuojamo Meškučių kaimo gyventojo Gintauto Palioko (47 m.) nuosavybė. Netoliese gyvenantis vyras į nelaimės vietą atskubėjo iš karto, kai jam paskambino ir apie tragediją pranešė automobilių remonto dirbtuvėse su pagalbininkais darbavęsis brolis Gediminas (41 m.). Gintauto teigimu, nuo pasiutligės paskiepytas neveislinis jo šuo (manoma, rotveilerio ir vilkšunio mišrūnas), kuris visuomet būdavo pririštas, neprisileisdavo nepažįstamų žmonių. Ypač nemėgdavo girtų, jį erzindavusių praeivių. Kai kurių kaimo gyventojų teigimu, sandėlį saugojęs šuo buvo gan agresyvus - tikras sargas. Arūnas Šlepetys pro šį šunį praeidavo dažnai ir, rodės, jį mylėjo, nes pašnekindavo, paglostydavo. Jeigu Arūnas būdavo blaivus, šuo vyrui būdavo draugiškas. Girtą Arūną keturkojis pasitikdavo grėsmingai urgzdamas, tapdavo labai piktas. Šuns šeimininkas po jį sukrėtusios nelaimės tikino ne kartą draudęs girtą Arūną artintis prie šuns, tačiau suaugusio žmogaus juk nesužiūrėsi kiekvieną minutę. Be to, po tragedijos pasigirdo kalbų, esą Arūnas Šlepetys nekreipdavo dėmesio į įspėjimus, sakydavo esąs visų keturkojų draugas, pats turįs šuniško kraujo, užsigrūdinęs Sibire, kur yra gyvenęs. Atsitikusi bėda leidžia spėti, kad lemtingąją pavakarę Arūnas prie šuns pristojo būdamas išgėręs. Manyti, jog nelaimėlis per arti būdos atsidūrė atsitiktinai, lyg ir nėra pagrindo, nes praeiviai po stogine neina - paprastai praeina į kelią vedančiu erdviu kiemu.
Ekspertai nustatė, kad A. Šlepetys mirė patyręs kaklo kraujagyslių sužalojimą ir greitai nukraujavęs (perkąsta miego arterija). Galbūt Arūnas krisdamas dar susimušė ir į betonines pastogės grindis.
Keistos ir žiaurios lemties ištiktas A. Šlepetys pastaruoju metu gyveno su pensinio amžiaus motina. Vyro šeima po nenusisekusio bendro gyvenimo likusi Vilniuje. Arūnas nuolatinio darbo neturėjo, mėgdavo išgerti. Nelaimėlio laidotuvėmis rūpinosi ir šuns, kuris po tragedijos buvo nušautas, šeimininkas.
- Po tragedijos šuo buvo nušautas - šuns būda likusi tuščia
- Tragedijos padarinius matę darbininkai kitą dieną buvo nekalbūs, tik neslėpė tokio žiauraus reginio anksčiau niekada nematę
- Sužinojęs apie nelaimę įvykio vietoje tuoj pat apsilankė Marijampolės seniūnijos seniūnas J. Milius (nuotraukoje jis - aukščiausias)
