Beveik trečdalis Lietuvos aštuoniolikmečių yra patyrę seksualinę prievartą, o beveik pusė teigia nors kartą buvę bausti fizinėmis bausmėmis. Tokie skaičiai skelbiami Respublikinės universitetinės ligoninės Vaikų raidos centro užsakymu atlikto tyrimo "Paauglių požiūris į seksualumą ir seksualinę prievartą" išvadose.
- Prievarta turi daug veidų, - sako tyrimo mokslinis vadovas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras. - Vienos visuomenės atvirai analizuoja tas problemas, o kitos laikosi stručio taktikos - kiša galvą į smėlį.
Kalti ne tik iškrypėliai
Faktai, kad mažamečiai ir paaugliai seksualiai išnaudojami, jau nebeslepiami ir Lietuvoje. Moksliškai seksualinės bei fizinės prievartos problemos pradėtos nagrinėti 1996-aisiais, tačiau tokie išsamūs tyrimai atlikti pirmą kartą.
- Dabar galime apčiuopti visą problemos mastą, o ne tik kalbėti, kad seksualinė prievarta yra kelių pakelės iškrypėlių darbas, - sako docentas D. Pūras.
Tarptautinio tyrimo metu, kuriame dalyvauja ir kitos Baltijos jūros pakrančių šalys, Lietuvoje anonimiškai buvo apklausta per 3 000 moksleivių (daugiausia - aštuoniolikmečių). 31 procentas teigė patyrę seksualinę prievartą, o 46 procentai sakė buvę bausti fizinėmis bausmėmis. Viena iš problemų - apie patirtą seksualinę prievartą paaugliai retai kada praneša teisėsaugininkams. Kaip rodo tyrimas, paviešinama tik vienas procentas prievartos atvejų, bet ar nuo to aukai lengviau?
Štai nuo žagintojo nukentėjusi nepilnametė, pavadinkime ją Audra, rado teisybę teisme. Už tai, kad nuskriaudė merginą, Marius pataisos namuose praleis trejus metus. Audra 32 metų Marių sutiko naktiniame klube. Iš pradžių pokalbis buvo draugiškas, tačiau merginai nesutikus kartu važiuoti, vyras pradėjo grasinti, galų gale griebęs už plaukų išsitempė prie automobilio. Mergina norėjo šauktis pagalbos, bet aplinkui nebuvo nė gyvos dvasios. Taip ji atsidūrė, kaip vėliau paaiškėjo, Mariaus draugo bute. Vyras nurengė nepilnametę ir išprievartavo, prieš tai dar pasigyręs, kad šiame bute su draugais jau yra išprievartavęs merginą ir nuo bausmės išsisukęs. Iš buto merginai pavyko pasprukti tik grįžus šeimininkui. Ji tuoj pat kreipėsi į policiją. Ikiteisminis tyrimas nepilnametei kainavo daug jėgų. Kartą per akistatą Audrą ištiko nervinis šokas, ją suparalyžiavo. Dėl to teko gydytis ligoninėje.
Psichologai sako, kad paaugliai, patyrę seksualinę prievartą, jaučiasi ir patys kalti. Kartais jie bando žudytis, žalojasi kūną, nes, jų nuomone, jis ir taip išniekintas. Ypač sunku tiems, kurie nusprendžia kreiptis į policiją. Esi suteptas, išniekintas, o pareigūnai reikalauja nelįsti po dušu, neplauti rūbų, nes tai - nusikaltimo įkalčiai ir jie bus reikalingi ekspertizei. Psichologiškai sunku ir tai, kad labai dažnai pagalbos ieškančią išprievartautą merginą apklausia vyras, tą pačią istoriją tenka pasakoti kelis kartus. Ne paslaptis ir tai, kad kartais pareigūnai linkę apkaltinti ir auką. Gal netiesiogiai, bet nukentėjusiajai leidžia suprasti, kad ir ji kalta. Kartais iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo.
Štai 44 metų vyras pastebėjo prospektu šlitiniuojančią trylikametę. Vienu metu ji nuvirto į krūmus ir užmigo. Suaugęs vyras tuo pasinaudojo. Vėliau jis teigė, kad mergina - laisvo elgesio, nors nepilnametė, bet girta vaikšto naktimis. Vis dėlto jis gavo tai, ko nusipelnė. Tačiau dažni atvejai, kai merginos atsiima pareiškimus ir prievartautojų kaltė lieka neįrodyta.
Parduota už butelį
Ypač dažnai tai atsitinka, kai tvirkintojas ar žagintojas yra šeimos narys. Tėvų, patėvių, senelių merginos, o dar labiau - vaikinai (jau niekas neabejoja, kad kenčia ir jie) neišdrįsta apskųsti.
Ne per seniausiai į vieno Žemaitijos rajono policijos komisariato pareigūnus kreipėsi 32 metų moteris ir pranešė, kad jos penkiolikmetė dukra negrįžta namo, nes bijo patėvio. Mergaitė motinai papasakojo, kad patėvis jau trejus metus verčia ją lytiškai santykiauti. Policininkams motina papasakojo, kad per tą laiką jos dukrą patėvis išprievartavo daugiau nei 100 kartų. Dažnesni tokie atvejai, kai motinos ne tik nesikreipia į teisėsaugininkus, bet ir apkaltina dukras, kad jos meluoja, o kartais kad net ir sugundo patėvius. Neretas atvejis, kai motinai, ypač girtuokliaujančiai, sugyventinis yra brangesnis už tikrą savo vaiką. Pareigūnai gali papasakoti ir apie tai, kaip motina savo vaikus išmaino į butelį. Ko gali norėti iš to vaiko, jei jis ilgesnį laiką gyvena tokioje šeimoje? Beje, tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad prievarta dažnai gimdo prievartą - patyrusieji seksualinę prievartą dažniau patys griebiasi panašių veiksmų. O trečdalis jaunuolių mano, kad daugelis moterų turi pasąmoningą norą būti išprievartautos, todėl nesąmoningai gali sukurti situaciją, kurioje labai tikėtina, jog bus užpultos. Tarptautinis tyrimas parodė ir tai, kad daugelis vaikinų turi pasąmoningą norą išprievartauti merginą.
Be rykštės - ne gyvenimas
Jau minėjome, kad 46 procentai dalyvavusiųjų apklausoje sakė, jog buvo bausti fizinėmis bausmėmis. Taip išeina, jog pusė šalies gyventojų neįsivaizduoja, kad vaikus galima auklėti nemušant. Tėvai muša vaikus už draugystę su "blogais" draugais, už rūkymą, už dingimą iš namų, o dar daugiau nubaustųjų fizinėmis bausmėmis - už blogus pažymius, už melavimą, nepaklusnumą. Dažniausiai muša tie tėvai, kurie patys vaikystėje sužinojo, kas tai yra diržas ar rykštė. Psichologai ir teisėsaugininkai taip pat daro išvadą, kad dažniau vaikus muša žemesnio socialinio sluoksnio tėvai.
Švedija buvo pirmoji šalis, kuri 1979 metais tėvams uždraudė mušti savo atžalas. Vėliau atsakomybė už vaikų mušimą atsirado ir Suomijos, Danijos, Norvegijos, Austrijos, Kipro, kitų šalių baudžiamuosiuose ar administracinės teisės pažeidimų kodeksuose. Šiandien ir Lietuvoje už vaikų mušimą yra nuteistas ne vienas tėvas. Ir ne tik baudomis, bet ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Anot vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" generalinės sekretorės L. Trakinskienės, vaikų mušimas negali būti toleruojamas ir pripažįstamas kaip tinkama auklėjimo priemonė - tai tik susikaupusių jausmų išliejimas ant silpnesniojo, o ne bandymas pakeisti vaiko elgesį. Gegužės mėnesį kaip tik ir buvo vykdoma akcija "Gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus". Jos tikslas - kurti nepakantumo smurtui prieš vaikus atmosferą. Specialiai akcijai išleistas bukletas, kuriame pateiktas tekstas leis vaikams nustatyti, ar jie patiria smurtą, pamokys, kaip nuo jo apsisaugoti.
Ir kaimiečiai domisi pornografija
Apklausoje, kurią atliko rinkos analizės tyrimų grupė "Rait", domėtasi ir pornografijos plitimu. Beveik 80 procentų apklaustųjų žiūrėjo pornografinę medžiagą, trečdalio jaunuolių namuose pornografija atrodo įkvepianti pramoga, ji turi būti lengvai prieinama ir yra geriausia priemonė jauniems žmonėms mokantis apie lytinius santykius. Labiausiai domimasi pornografija, kur rodomas seksas tarp daugiau nei dviejų asmenų.
- Tyrimas padėjo aštriai suformuluoti problemas, - sako docentas D. Pūras. - Reikia tikėtis, kad problemų sprendimų bus ieškoma brandžiau. Sprendžiant skubiai ir neapgalvotai problemas galima tik pagilinti.
Mokslininkas pabrėžia, kad prievarta, savižudybės, narkomanija yra to paties medžio šakos. Šiuos klausimus būtina spręsti kartu.
Tyrimo vadovą, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentą Liną Slušnį nustebino faktas, kad nepavyko rasti jokių ryškesnių skirtumų tarp Vilniaus miesto ir kitų Lietuvos vietovių.
- Kalbų, kad yra dvi skirtingos Lietuvos - sostinė ir kaimas, - mūsų psichologiniai tyrimai nepatvirtina, - teigia L. Slušnys.
Dabar laukiama, kad savo duomenis pateiks kitos panašios seksualinės prievartos tarp paauglių tyrimus atlikusios šalys - Norvegija, Švedija, Islandija, Estija, Rusija, Lenkija. Atsivers kelias įdomiems palyginimams.
