Teisinės registracijos Lietuvoje siekia prieštaringai vertinamas Ošo religinis judėjimas, kurio "meditacijose" vyksta masinės isterijos ir grupinio sekso orgijos. Kaip pranešė Teisingumo ministerija, jai yra pateiktas prašymas įregistruoti Ošo meditacijos centrą "Ojas", priklausantį Ošo religiniam judėjimui.
Sprendimą dėl Ošo meditacijos centro "Ojas" įregistravimo Teisingumo ministerija turi priimti iki rugsėjo 12 dienos.
Įregistruoti Ošo meditacijos centrą "Ojas" Teisingumo ministerija yra atsisakiusi 1997 ir 1998 metais.
Pasak pranešimo, dabar Teisingumo ministerija siekia nustatyti, ar Ošo meditacijos centro "Ojas" veikla atitinka Lietuvos įstatymus, nusistovėjusias moralės normas.
Ministerija teigia, kad abejonių taip pat kyla dėl šios organizacijos, kaip religinės bendruomenės, statuso. Anot ministerijos pranešimo, eklektišką Ošo mokymą sunku pavadinti religiniu. Religijų tyrinėtojai neretai linkę Ošo judėjimą laikyti ne religija, o veikiau savotiškai interpretuotos Rytų tradicijos kontekste suformuotu terapiniu sąjūdžiu.
1997 metais Valstybės saugumo departamentas nerekomendavo Teisingumo ministerijai įregistruoti Ošo centro dėl įvairių abejotinų jo įstatų, pateiktų ministerijai, teiginių. Įstatuose kalbama apie centro lyderio nepakeičiamumą ir absoliučią vienvaldystę. Abejonių kėlė ir reikalavimas visiems judėjimo nariams kas tris mėnesius pasitikrinti dėl AIDS.
21 Vakarų valstybė yra uždraudusi Ošo sekėjams lankytis jų teritorijose. Beje, 1990 metais mirus judėjimo pradininkui, naujo Ošo lyderio neatsirado.
Ošo judėjimas, kurio pradžia galima laikyti XX a. 7 dešimtmetį, kai Punoje Indijoje buvo įsteigtas pirmasis ašramas - vieta, kur dvasinis lyderis gyvena su savo mokiniais, yra gana prieštaringai vertinamas tiek Vakaruose, tiek ir pačioje Indijoje.
Anot ministerijos pranešimo, didelė dalis prieštaringumų susiję su Ošo mokymu, kurių dalis meta iššūkius nusistovėjusioms visuomenės normoms. Anot mokymo, kiekvieno asmens vidaus savybės yra dieviškos, tačiau tą vidinį dieviškumą užtemdo asmens ego ir jam primesti socialiniai suvaržymai.
Ošo mokymas teigė, kad seksualinė energija yra pirminė dieviškoji energija, kurios negalima varžyti, ir kad socialinės, asmeninės bei seksualinės ribos asmens nušvitimo proceso metu turi būti peržengtos.
Nušvitimui pasiekti Ošo siūlė įvairias terapines technikas, kurių centre - "dinaminė meditacija", trunkanti apytikrei vieną valandą ir paprastai įtraukianti tokius veiksmus kaip kvėpavimas, šokinėjimas, rėkimas, sustingimas ir šokis. Ankstyvaisiais judėjimo veiklos etapais ypač prieštaringai buvo vertinami į meditacijas įtraukiami grupinio sekso elementai.
Nuo 1981 m. Ošo persikėlė į JAV, kur Oregono valstijoje netoli Antelopės mietelio buvo įkurtas Radžnišpūramo ašramas. Jame apsigyveno iki 800 Ošo pasekėjų.
XX amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, po ilgos konfrontacijos su vietos gyventojais ir išaiškinus keletą Ošo pasekėjų atliktų kriminalinių nusikaltimų, šis ašramas žlugo, Ošo buvo iš JAV deportuotas į savo tėvynę Indiją. Jam buvo uždrausta grįžti į JAV be teisingumo ministro leidimo 5 metus.
Po šio incidento Ošo ieškojo naujos vietos savo misijai tęsti, tačiau 21 pasaulio valstybė atsisakė jį įsileisti. Šiandien pasaulyje yra apie 200 tūkst. Ošo pasekėjų.
Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Religinė bendruomenė gali būti įregistruota, jei jos mokymas ir apeigos nepažeidžia Lietuvos įstatymų ir viešosios tvarkos.
BNS
