Senovės laikais prieskoniai buvo vertinami ne ką prasčiau nei auksas ar brangakmeniai. Viena to priežasčių - jais buvo gydomi įvairūs negalavimai. Tai, kad dauguma patiekalams pagardinti skirtų žolelių, šaknų, stiebų ir pan. turi gydomųjų savybių, patvirtina ir šiuolaikinė medicina.
Cinamonas
Cinamono žievėje yra daug ląstelienos, sakų, dervų, rauginių medžiagų, pektinų, taip pat riebalų ir eterinio aliejaus. Cinamonas skatina virškinamojo trakto darbą, kraujotaką bei kvėpavimą. Todėl sergantieji reumatu, gastritu, peršalimo ligomis turėtų kasdien kelis kartus išgerti po pusę gramo susmulkintų cinamono miltelių. Šie milteliai slopina dujų žarnyne susidarymą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus bei spazmus. Cinamonu gydomas viduriavimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Cinamonas krešina kraują, todėl jo patariama vartoti moterims, kurių menstruacinis ciklas linkęs užsitęsti.
Imbieras
Imbiero šaknyse yra daug eterinio aliejaus, ląstelienos, krakmolo, riebalų, azotinių medžiagų. Medicinoje naudojami imbiero lapai ir šaknys. Imbieras žadina apetitą, gerina virškinamojo trakto veiklą, gydo pykinimą, meteorizmą, vėmimą, lėtinį enteritą. Imbieras skatina ir šlapimo išsiskyrimą, gydo neurasteniją, reumatą. Sergantieji angina imbiero nuoviru skalauja gerklę. Imbiero šaknys tinka gydyti spazminius galvos skausmus, kosulį.
2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų imbiero šaknų užpilami 300 ml verdančio vandens. Po dviejų valandų antpilas nukošiamas. Jei pykina, skauda skrandį, prastas apetitas, esate peršalę - šio antpilo gerkite po 50 ml tris kartus per dieną, prieš valgį.
Sergant uždegiminėmis odos ar burnos gleivinės ligomis šiuo antpilu reikia tepti ligos pažeistas odos vietas ir skalauti burną.
Kardamonas
Kardamono sėklose yra daug eterinio aliejaus ir kamparo kvapo skysčių. Šiuo prieskoniu gydomas sutrikęs virškinamojo trakto darbas, galvos skausmai, inkstų ligos, vidurių pūtimas, kosulys. Kardamono šakniastiebiais gydoma dizenterija bei inkstų akmenligė.
