Birutė Karbauskienė
Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį vilniečiams Vladislavui Jelisejenkai (32 m.) ir Tatjanai Jefimenko (47 m.). Pirmasis buvo nuteistas už tyčinę žmogžudystę, antroji - už sunkaus nusikaltimo slėpimą.
Bedarbiai, prasimaitindami tik iš atsitiktinių darbų pas žmones, Tatjana ir Vladislavas pasisiūlė vienai vilnietei išvalyti kaminą. Kai abu pas A. Šembergienę nuėjo, paaiškėjo, kad ši dar negavusi pensijos, taigi neturinti pinigų sumokėti už darbą. Vis dėlto senolė pinigėlių buteliukui sukrapštė.
Begerdamas Vladislavas su buto šeimininke susipyko. A. Šembergienė jam esą ėmusi reikšti priekaištus dėl anksčiau užsakytų ir neatliktų darbų - kaimynės Tamaros, su kuria nuolat besipykstanti, nuknekcinimo! Kadangi Vladislavas griežtai atsisakęs padaryti tokią paslaugą, senolė prieš jį atstačiusi peilį! Kas tuomet, girdi, belikę, jei ne gintis: vyriškis pastvėręs šalimais gulėjusį kirvuką ir kelissyk juo pokštelėjęs A. Šembergienei per galvą.
Kai paaiškėjo, kad nuo smūgių močiutė pasimirė, Vladislavas kartu buvusiai ir viską mačiusiai draugei įsakė padėti "sumėtyti pėdas". Tatjana žinojo, kad Vladislavas išgėręs būna labai piktas, tad jam paprieštarauti neišdrįso. Taigi Vladislavui pareikalavus Tatjana kruviną kirvuką įkišo į kibirą ir, nunešusi į laukus, išmetė. Po to porelė užrakino buto duris ir pasišalino.
Keletą dienų nesulaukusi apsilankant, A. Šembergienės pasigedo giminaitė. Šios paprašyta pas nežinia kur prapuolusią senolę apsilankė kaimynė, tačiau rado iš lauko pusės užrakintas duris. Buvo apskambintos ligoninės, lavoninė - jokių žinių. Tada giminaitė nusprendė sugadinti durų spyną ir kaip nors patekti į buto vidų. Vos peržengusi slenkstį moteris išvydo virtuvėje ant grindų tysantį jau pradėjusį irti senutės lavoną.
Vladislavo Jelisejenkos parodymus teismas įvertino kritiškai, mat nužudytoji A. Šembergienė buvo paliegusi 80 metų invalidė, taigi Vladislavui dėl neva jos agresyvumo nebuvo jokios grėsmės, vadinasi, nebuvo reikalo ir gintis. Kad senutė kėlė pavojų Vladislavo sveikatai ir gyvybei, teisme nepatvirtino ir įvykį nuo pradžios iki galo mačiusi Tatjana Jefimenko.
Kadangi iki minėto nusikaltimo padarymo Tatjana Jefimenko su Vladislavu Jelisejenka buvo pažįstami tik tris mėnesius (vadinasi, teismo nuomone, jų negalima laikyti vienos šeimos nariais, nes juodu siejo tik trumpalaikiai, atsitiktiniai santykiai), teismas nusprendė moters atžvilgiu netaikyti LR baudžiamojo kodekso 295 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias asmuo neatsako už nusikaltimo slėpimą, jei jis tai padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, taip pat kad jos išvengtų jo šeimos nariai ar artimi giminaičiai.
Taigi Vladislavui Jelisejenkai už tyčinį nužudymą teismas skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Tatjanai Jefimenko už nusikaltimo slėpimą už grotų teks praleisti vienerius metus.
