Remigijus RAINYS
Anykščių rajono apylinkės teismas neterminuotai apribojo motinos valdžią trijų vaikų motinai Živilei Valdmonaitei (26 m.), o tai reiškia, kad Utenos vaikų globos namuose augantis dar nė 3 su puse metų nesulaukęs Živilės sūnus bei tik prieš pusantrų metų gimusi mergaitė, atsiradus tinkamiems įtėviams, gali būti įvaikinti.
Ž. Valdmonaitė teismo posėdyje nedalyvavo, nors šaukimas jai buvo įteiktas. Moterį į teismą turėję atvesdinti pareigūnai jos namuose nerado, nors galbūt Živilė policininkų paprasčiausiai neįsileido. Ir vis dėlto vaikus praradusiai motinai dar palikta teisė per 30 dienų apskųsti šį Anykščių apylinkės teismo sprendimą, tačiau abejotina, kad šia galimybe vaikus į taurelę bei asocialų gyvenimo būdą iškeitusi moteris pasinaudos.
2006 metų gruodžio mėnesį Panevėžio moterų pataisos namuose vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą nužudyti sugyventinį Darių Pakenį atliekančiai Živilei buvo suteikta prezidento Valdo Adamkaus malonė ir bausmės atlikimo vietoje dukrą pagimdžiusiai jaunai moteriai buvo suteiktas dar vienas šansas atsitiesti, bei pakeisti gyvenimo būdą.
Po gimdymo - už grotų
Anykščių vaiko teisių apsaugos tarnybos įskaitoje Ž. Valdmonaitė atsidūrė dar gyvendama Andrioniškio seniūnijos Ramaškonių kaime. Patikrinimų metu tarnybos darbuotojai ne kartą užfiksavo, kad vaikai namuose neprižiūrimi ir neturi ko valgyti. Tuo metu vos 6 metus turėjusi mergaitė pareigūnams aiškino, jog iš valgomų produktų namuose tėra tik cukraus, o broliukui valgyti ji verda elektriniame virdulyje. Antidepresantus alkoholiu užgeriančiai Ž. Valdmonaitei dažnai užeidavo agresijos priepuoliai ir moters elgesys tapdavo neprognozuojamas. Patikrinimo aktuose užfiksuoti viešai išsakyti jos ketinimai nužudyti vaikus, pelenais paleisti namus, nusižudyti pačiai.
Tad 2006 metų pradžioje Živilės mažyliai jau augo Aulelių vaikų globos namuose, o jais mažai tesirūpinusi mama laukėsi jau trečios atžalos. Vasario 23 dienos pavakare Ž. Valdmonaitė į namus grįžo gerokai įkaušusi. Vėliau teisme ji aiškino, kad tą dieną lankė savo vaikus Auleliuose ir grįždama labai sušalo, todėl "pasišildė" bokalu stipraus alaus. Namuose užtikusi taip pat alų gurkšnojančius savo sugyventinį ir draugę Ramintą Karaliūtę, Živilė išgėrė su jais ir nuėjo miegoti į gretimą kambarį. Moteris kvietė gultis ir sugyventinį, tačiau šis vis nėjo ir tebesišnabždėjo su Raminta, todėl įsiutusi Ž. Valdmonaitė sugrįžo į kambarį, griebė nuo stalo peilį ir dūrė juo Dariui į šoną...
Vienerių metų laisvės atėmimo nuosprendis Živilei buvo paskelbtas 2006 birželio 22 dieną, o po 5 dienų ji jau pagimdė mergaitę. Tad nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. Valdmonaitė iškeliavo į Panevėžio pataisos namus, o jos naujagimė drauge su sesute ir broliuku buvo apgyvendinta Utenos vaikų globos namuose. Iš įkalinimo įstaigos į Uteną skriejo graudūs Živilės laiškai, kuriuose motina domėjosi, kaip auga vaikai, ir prisiekinėjo, jog sugrįžusi į laisvę jais rūpinsis visiškai kitaip.
Trumpos mažylių atostogos
Tačiau gruodį išleista į laisvę dėl suteiktos prezidento malonės, moteris į Uteną pas vaikus išsiruošė tik kitų metų vasario mėnesį. Dar vienas bandymas aplankyti mažylius baigėsi nesėkme, mat pakeliui jos sugyventinio D. Pakenio vairuojamą automobilį sustabdė policijos patrulis. Paaiškėjo, kad vairuotojas buvo girtut girtutėlis. Nuo tada Ž. Valdmonaitė pas vaikus buvo tik vieną kartą.
Ne ką geriau moteriai sekėsi ir tvarkant asmeninį gyvenimą. Živilė buvo susitaikiusi su nuo jos jau nukentėjusiu Dariumi Pakeniu, tačiau netrukus jį iškeitė į kitus vyrus. Moteriškė trumpam aprimo, kai susirado Anykščiuose rimtą draugą ir apsigyveno jo namuose. Tuo metu Živilė vėl visiems demonstravo savo "gerąją pusę" ir net išsiprašė, jog vasaros atostogų metų jai trumpam būtų sugrąžinti vaikai.
Tačiau mažylių atostogos pas mamą buvo neplanuotai trumpos. Pasigėrusi Ž. Valdmonaitė susipyko su naujuoju sugyventiniu ir išdaužė sekcijos stiklus, aplaužė kitus baldus, vėl griebėsi peilio. Laimė, jog šį kartą moteris rimčiau sužaloti ją priglaudusio vyriškio nesugebėjo, o tik sužeidė ranką. Į konflikto vietą atskubėję teisėsaugininkai ir vaiko teisių tarnybos darbuotojos rado Živilės mažylius jau susikrovusius daiktus ir nekantraujančius sugrįžti į vaikų globos namus.
Nors išsipagiriojusi moteriškė eilinį kartą dievagojosi, jog nuo rytdienos nebeims į burną nei lašo, jos žodžiais mažai kas patikėjo. Sugyventiniui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, bet vyriškis šia teise nepasinaudojo.
Pinigus leido per gerklę
Tačiau nemalonumų Ž. Valdmonaitei pakanka ir be to. Vaiko teisių apsaugos tarnyba išsiaiškino, kad vyriausiajai Živilės dukrai yra nustatyta tėvystė ir Kaune gyvenantis mergaitės tėvas kas mėnesį mažylei išlaikyti moka alimentus. Tiesa, Ž. Valdmonaitės prašymu vyriškis pinigus pervesdavo į Živilės mamos sąskaitą. Apie šią sąskaitą nieko nežinojo net teismo antstoliai, kurie turėjo iš Ž. Valdmonaitės išieškoti Valstybinės ligonių kasos prisiteistus beveik 3500 litų už D. Pekenio gydymą. Taigi vien iš pašalpų besivertusi moteriškė turėjo dvigubą naudą - be alimentų, ji už dukrą dar gaudavo socialinę pašalpą, valstybės mokamą už vaikus be tėvo. Jei šie pinigėliai būtų buvę panaudojami vien mergaitės labui, gal būtų galima pateisinti valstybę apgaudinėjusią motiną, tačiau visą neteisėtai gautą sumą Ž. Valdmonaitė praleido pro gerklę.
Tad Anykščių teisėsaugininkai pateikė Živilei įtarimus dėl savivaldžiavimo, susijusio su alimentais, ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga jau perduota prokuratūrai.
Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Į Anykščių vaiko teisių apsaugos tarnybą pakviestas vyriausiosios Živilės dukros tėvas atvyko su visa dabartine savo šeima, kuri pritarė kauniečio pasiryžimui neatstūmti mergaitės. Kol atliekamos būtinos procedūros ir tvarkomi reikiami dokumentai, vyriškiui leidžiama savaitgaliais dukrą nusivežti į Kauną, o netrukus ketinama kreiptis į teismą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo pas tėvą.
