Tikriausiai pamenate, kaip pavasarį spauda ištrimitavo, jog Tailande pagaliau sulaikytas pats garsiausias pasaulyje nelegalių ginklų prekeivis Viktoras Butas, kažkada lankęsis ir Lietuvoje. Amerikiečiai V. Butą, apie kurio gyvenimą susuktas filmas ir parašyta knyga, medžiojo ne vienerius metus. Tačiau pirmieji bandymai kalinį išvežti į JAV, kur prekiautojo mirtimi lauktų rūstus teismo nuosprendis, žlugo. Tailande užstrigo ir teismo procesai. Pasak garsaus V. Buto advokato J. Daguptos, ginklų prekeivio Amerika negaus.
"Jei Tailando teismas laikysis įstatymų, V. Butas amerikiečiams niekada nebus perduotas, - įsitikinęs vienas geriausių Tailando advokatų. Stengtis jam yra dėl ko - Amerikoje V. Butas būtų nuteistas kalėti mažiausiai 15 metų.
Tadžikistane gimęs Rusijos pilietis V. Butas kitados pasirinko karininko profesiją, buvo pakviestas studijuoti ir tarnauti Rusijos karinės žvalgybos valdyboje GRU.
Sovietmečiu žvalgybininkas padarė karjerą - tapo prancūzų ir portugalų kalbų specialistu, Angoloje tarnavo kariniu patarėju.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, jaunas GRU majoras liko be darbo. Tačiau jis nenusiminė. Viktoras pigiai, už nežinia iš kur trauktus 120 000 JAV dolerių, įsigijo 3 nebe naujus krovininius lėktuvus "Antonov", pasamdė įgulą ir išlėkė po pasaulį skraidinti krovinius. Iš pradžių naujasis verslininkas Pietų Afrikos Respublikoje pigiai nupirkdavo tonas gėlių kardelių, kurias nuskraidinęs pelningai parduodavo Saudo Arabijoje. Vėliau V. Butas prekiavo šaldyta vištiena, po to - deimantais, o galiausiai - automatais "Kalašnikov", šaudmenimis, pačia įvairiausia lengvąja ir sunkiąja ginkluote, be to - ne tik rusiška. V. Butas sukūrė galingą ginklų tiekimo imperiją, kurios vien žinomose sąskaitose sukosi apie 6 milijardai JAV dolerių.
Prekiautojas ginklais susidraugavo kone su visais kariaujančių Afrikos šalių prezidentais bei karaliais, Kolumbijoje veikiančiais FARC sukilėliais, derėjosi su pačių įvairiausių pasaulio šalių žvalgybomis. V. Buto sugebėjimus puikiai iliustruoja 1995 metais nutikęs incidentas Afganistane, kuriame buvo prasidėjęs pilietinis karas tarp vyriausybės ir talibų. Pastarieji prie Kandaharo privertė nusileisti lėktuvą pilną ginklų, skirtų Afganistavo vyriausybei. V. Butas vienas pats atvyko į Kandaharą ir akimirksniu rado bendrą kalbą su Talibano vadovybe. Netrukus talibai paleido pilotus ir net atidavė lėktuvą, o rusas toliau tęsė sėkmingą prekybą Afganistane - tik jau su talibais.
V. Buto pavardė skambėjo ir kone visuose Jungtinių Tautų būstinės koridoriuose, tik čia jo veido niekas nebuvo matęs. Užtai šis veidas buvo puikiai pažįstamas daugelio šalių patiems aukščiausiems pareigūnams.
Yra rimtų įtarimų, kad V. Buto paslaugomis noriai naudojosi net JAV. Manoma, kad iškart po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristų atakų V. Butas per įtakingus asmenis Vašingtonui pasiūlė pagalbą vykdant operacijas prieš terorizmą Afganistane. Žinoma netgi tai, kad kontrabandininko ir kai kurių JAV pareigūnų derybos truko kelis mėnesius, tik jų rezultatai įslaptinti. Abejonių nekelia vienintelis faktas - V. Butui visiškai nerūpėjo, kas perka jo ginklus. O pirkėjams nerūpėjo pardavėjo reputacija.
JAV pareigūnus V. Butas supykdė dėl to, kad Kolumbijos sukilėliams ėmė tiekti raketų kompleksus "žemė - oras" mainais už kokainą, ginklais aprūpino kitus prieš JAV aršiai nusiteikusius pasaulio diktatorius bei grupuotes. Nors pačios JAV ginklus yra tiekusios visiškai nedemokratiškoms šalims, bet dar senovės romėnai sakydavo, jog kas galima Jupiteriui, draudžiama jaučiui. Dar 2000-aisiais Amerikos teisėsauga V. Butą pavadino geriausiai žinomu nelegalios ginklų prekybos prekės ženklu, o po 5 metų pats prezidentas G. Bušas įsakė V. Butą suimti ir teisti, jo verslo sąskaitas JAV bankuose - įšaldyti. Tais pačiais 2005 metais V. Buto nuotykiai Holivudo režisierius įkvėpė pastatyti kino filmą "Karo dievas". Pernai apie Viktorą pasirodė ir knyga "Mirties pirklys".
Netiesa būtų teigti, kad pirkliui ginklais vien tik sekėsi. Jis ne sykį buvo patekęs į pareigūnų nagus, tačiau kaskart išsisukdavo. Belgijos pareigūnai 2002 metais areštavo V. Buto lėktuvų bazę Ostendės oro uoste ir išdavė tarptautinį orderį kontrabandininką suimti, bet V. Butas išsisuko. Aukščiausi Rusijos valdininkai tikino, kad V. Buto Rusijoje nėra, o tuo metu Viktoras Maskvoje ramiai žurnalistams dalino interviu.
Tad labai gali būti, jog V. Butas ir Tailande išlįs sausas iš vandens, nes Tailandas jam pretenzijų neturi, o krizės purtomoms JAV nebe jis dabar rūpi. Tad ginklų prekeiviai gali baigtis taip, kaip jo biografija paremtame filme "Karo dievas". Pagrindinis jo personažas, V. Buto prototipas Jurijus Orlovas, filmo pabaigoje suimamas, bet tuoj pat paleidžiamas. Netikėtą siužeto posūkį palydi J. Orlovo pasiteisinimas: "Aš paleidžiamas dėl tos pačios priežasties, dėl kurios turėčiau būti teisiamas. Kai kurioms vyriausybėms aš reikalingas, nes jos negali teisėtai daryti to, ką nelegaliai padarau aš. Galite vadinti mane blogiu, bet aš - reikalingas blogis".
