Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Regina labai sunkiai dirba. Keliasi ankstų rytą ir prapuola stambios Radviliškio ūkininkės daržų vagose. Kadaise buvusi tikra baltarankė, gyvenusi didmiestyje ir užėmusi aukštas pareigas, dabar ši moteris net pati savimi gėrisi - tokia esanti darbštuolė! Regina vargsta už 10-15 litų per dieną! O, kad tuos pinigėlius savo malonumui išleistų - sutaupo apvalesnę sumelę ir skuba į paštą. Arba priperka visokiausių skanėstų ir lekia į kelių valandų trukmės pasimatymą su mylimuoju, jau antri metai atliekančiu bausmę Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Reginos sugyventinis Vidas septyneriems metams laisvės neteko už geriausio draugo Adolfo nužudymą. Šis nesusipratimas, tiesą sakant, įvyko ne be Reginos "pagalbos"...
Nieko blogo nebuvo?
Regina Škutienė net pati nežino, kaip viskas nutiko. Pamena tik tiek, kad ankstų rytą sugyventinis Vidas Morkūnas išsiruošė į darbą, o ji, nors ir labai silpnai jautėsi "iš po vakarykščio", pasiėmė kauptuką ir išėjo į daržiuką. Ir reikėjo tuosyk pro šalį žingsniuoti sugyventinio geriausiam draugui Adolfui Krikščiūnui - šis, pamatęs lysvėse sunkiai alsuojančią moteriškę, pakvietė išgerti alaus. Vien pagalvojus apie šaltą alų Reginai prašviesėjo akyse - kaip atsisakysi!
- Nuėjom pas Adolfą ir ramiai sau gurkšnojome iki pietų, - dabar prisimena Regina. - Namo neskubėjau - sugyventinis planavo sugrįžti tik į vakarą... Bet staiga atsidarė Adolfo trobos durys - Vidas! Ir šis prisėdo, tačiau alaus jau buvo likę ne kaži kiek...
Regina sukrapštė dar litrui kitam svaigalų, ir blaiviausias iš trijulės Vidas išėjo... Moteris dar pamena, kaip staiga apsiblausė akys ir ji lyg nuvirto į lovą. O sąmonę atgavo jau Radviliškio ligoninės Reanimacijos skyriuje...
- Iš pradžių nustebau, - kur esu, - prisiminimais dalijosi Regina Škutienė. - Kai vėliau sužinojau, kad esu žiauriai sumušta ir kad Adolis jau negyvas, vos vėl nenualpau! Atrodo, nieko blogo tarp mudviejų nebuvo nutikę!
Sugyventinę lovoje užtiko su kitu?
Kaip vėliau Reginai papasakojo kiti, grįžęs su alumi Vidas draugo trobon lengvai nepateko - durys buvo užsklęstos iš vidaus. Pasibarškino vyriškis į vieną langą, priėjo prie kito - jokios reakcijos. Tada arčiau stiklo prikišo nosį ir viename kambaryje pamatė kažką įtartina. Su visais stiklais įdribęs vidun Vidas tvirtino išvydęs lovoje nuogutuką Adolfą ir jau beveik nuogą savo sugyventinę Reginą! Dar kelios akimirkos, ir meilės su svetima moterimi taip troškęs Adolfas nuo galingų spyrių išsitiesė ant grindų. Šalia jo - ir žiauriai apkumščiuota Regina...
Kaimo gyventojai puikiai pamena, kaip po porelės "nukryžiavimo" Adolfas blaškėsi po aplinkinių sodybas, prašė greičiau iškviesti greitąją. Niekas nenorėjo su girtuoklių kompanija prasidėti - manė, girtuokliams velnias visada pakiša pagalvę...
Tik po ketverto valandų iškviesti medikai kaimą pasiekė greitai, tačiau Adolfas jau buvo atšalęs. Regina, nors ir visa mėlyna nuo sumušimo, dar bandė lavoną prikelti, šaukė: "Vidai, nagi stok!" Kai tai nepavyko, moteris iškeikė po akimis pasimaišiusius medikus. Regina to, aišku, nepamena.
Mylėjo ir myli tik sugyventinį
- Adoliui niekada nejaučiau jokios simpatijos, - Regina iškart nutraukė bet kokias žurnalistės abejones. - Ir jis manęs per tuos kelerius pažinties metus nėsyk nekibino. Tai buvo geriausias Vido draugas, kartais visi trys išgerdavome - tik tiek.
Tai pasakiusi moteris sekundei kitai susimąstė. O gal esą ir netiesa, gal Adolfas buvo kažką negera suplanavęs? Nors apie mirusį kalbama tik gerai, Regina sakė nesanti įsitikinusi, kad Adolfas tądien tikrai nebuvo ko nors įmaišęs į jos stiklinėje putojusį alų. Kodėl esą taip staiga ji "nusmigusi"?
Kad moteris mylėjo ir myli vienintelį vyrą - Vidą, galima spręsti ir iš to, kaip ji elgėsi po tragedijos. Ogi užuot dėl sunkaus galvos sužalojimo parašiusi pareiškimą policijai, Vidui atleido dar gulėdama Reanimacijos skyriuje. Kad mylimąjį prieš ilgą išsiskyrimą dar kartelį pamatytų, kai po kelių dienų šis buvo atvežtas į kaimą duoti parodymų, Regina net pabėgo iš ligoninės! Ir ne vaistams sau pradėjo taupyti, o... tardymo izoliatoriuje atsidūrusiam sugyventiniui! Taip - iki šių dienų...
- Sau pasilieku odeles, o Vidui atidedu lašinius, - Regina to nė kiek nesigėdija pasakoti. - Pati rūkau pačias pigiausias cigaretes, o Vidui nuperku "Red White". Kaip jis prastas rūkys - kiti kaliniai užjuoks... Žinau, kad Vidutis labai mėgsta kavą ir saldumynus - kaip skanėstų neįdėsi į siuntinuką! O sesuo tai juokiasi iš manęs, kartais net supyksta, sako - geriau pati tą šokoladinį kremą ant batono susiteptum - ne mušeikai siųstum...
Regina ir pati suvokia Vidui esanti per daug gera. Tačiau širdžiai, anot moters, neįsakysi - štai ką daro meilė!
Vidas nori susituokti
Kadangi Regina Vidui - tik sugyventinė, bendrų vaikų ši porelė neturi, kalėjimo administracija neskiria ilgalaikių pasimatymų. O trumpalaikiai susitikimai esą tik suerzina. Pažiūri jiedu porą valandų vienas į kitą pro stiklinį užtvarą, pro nedidelį langelį rankomis susikimba - ir tik tiek. Reginai labai norėtųsi Vido glamonių, daugiau artumo... Vidas, anot Reginos, kartais net atstumia mylimosios rankas - kam esą įsisvajoti apie tai, kas neįmanoma... Užtat kiekviename laiške atakuoja Reginą susituokti, mat sutuoktiniams būtų sudarytos visai kitos bendravimo sąlygos.
Kenčia ne tik Vidas - ir Regina.
Ji neslepia, kad giminaičiai jau ne kartą bandė pripiršti kitą Vyrą, esą labiau nei Vidas tinkantį ir pagal amžių, ir pagal išvaizdą (Vidas už Reginą aštuoneriais metais jaunesnis). Tačiau Regina nesileido į jokias kalbas. Be to, išgirdusi apie Vidą prastus artimųjų atsiliepimus, moteris iškart kalbą nukreipia kita tema arba kur nors išeina. "Jei negalite apie jį pasakyti ko nors gražaus, geriau išvis patylėkite", - suirzusi paaiškina.
Ar Regina galėtų patvirtinti, kad ir Vidas ją dievina? Moteris susimąsto ir prataria:
- Turbūt taip... Nes kai per pasimatymą užsiminiau, jog buvau ant Adolfo kapo, nunešiau gėlių, Vidas neslėpė pavydo... Kaip aš, girdi, simpatiją pamiršiu!
Taip, Regina ne kartą su Vidu kalbėjosi ir apie įvykusią tragediją. Jis esą tvirtino nenorėjęs Adolfo nužudyti - siekęs tik vyriškai pamokyti. Bet "iš tų nervų" neapskaičiavęs spyrių stiprumo. Be to, Adolfas esą buvęs "silpniukas" - kiek Regina prisimena, kai kadaise viena moteris jam trenkė per galvą, be sąmonės išgulėjo dvi valandas! O čia gi ne moteris spyrė - augalotas ir įpykęs vyras!
Vyrui nebuvo staigmena
Panaši šeimyninė tragedija neseniai nutiko ir Ukmergėje: Ričardas Petkevičius (37 m.) savo žmoną Ramutę (30 m.) kaimyno lovoje užtiko gulinčią su svetimu vyru ir, pagautas baisaus įniršio, puolė peiliu. Nukentėjusioji dar buvo nugabenta į Ukmergės ligoninės Reanimacijos skyrių, tačiau net nespėjus pradėti operacijos pasimirė. Tuo pačiu peiliu kliuvo ir žmonos sugulovui Juozui Gelūnui (43 m.), tačiau šio vyriškio patirti sužalojimai nebuvo mirtini. Pabūgęs suimto konkurento giminaičių keršto, Juozas net negulė į ligoninę - pabėgo tiesiai iš Priėmimo skyriaus.
- Nesuprantu, kam Ričardui reikėjo žudyti, - po tragedijos praėjus keliems mėnesiams kalbėjo nenorėjęs prisistatyti Ramutės giminaitis. - Jis juk puikiai žinojo, kad išgerti mėgusi Ramutė gali sugulti ir su kitu, kad už tai gal kada ir litą kitą namo parnešdavusi, jam pačiam duonos už tuos pinigus nupirkdavusi. Kas kita, jei tai būtų buvusi staigmena...
Šios tragedijos tyrimas dar nebaigtas. Prokuroras Darius Žvirblis neseniai priėmė sprendimą suimtajam Ričardui Petkevičiui skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes kilo abejonių dėl vyriškio psichikos. R. Petkevičius, pasak prokuroro, tvirtina, kad išvydęs tokį vaizdelį labai susijaudinęs ir dėl afekto būsenos neatsimenąs, ką padaręs.
Psichiatrinės ekspertizės reikia ir dėl to, jog paaiškėjo, kad Ričardas Petkevičius anksčiau yra ne kartą bandęs nusižudyti. Vieną kartą jį iš kilpos ištraukė Ramutės teta (pas šią moterį sutuoktiniai gyveno), mažiausiai du kartus - jau pradėjusį kriokti - atgaivino pati Ramutė.
Palyginti lengvai kudašių išnešęs Ramutės sugulovas Juozas Gelūnas nė nebandė aplinkiniams slėpti, į kokią painią istoriją buvo įsimaišęs. Priešingai - šiam vyriškiui, pasak jį pažįstančiųjų, tai buvo daug adrenalino suteikusi pavojinga, bet smagi atrakcija, linksmas nutikimas. Juozas esą ne vienam gyrėsi buvęs užkluptas su svetima moterimi ir tik per plauką kartu su ja nenukeliavęs pas Abraomą.
Pasak prokuroro, peiliu grybštelėtas Juozas Gelūnas jį sužalojusiam Ričardui Petkevičiui jokių pretenzijų neturi...
Meilė ir pavydas - neatskiriami
Panašiai pasibaigusių meilės trikampio istorijų, kuomet vienas tokio trikampio veikėjas atsiduria kapuose, o kitas - kalėjime, yra labai daug. Moterų išduoti vyrai tokias problemas dažniausiai išsprendžia per keletą begalinio įsiūčio akimirkų ir beveik visada neapsieinama be kraujo praliejimo. Nejau lietuviai vyrai tokie karštakošiai ir pavydūs?
Žymaus psichologo vilniečio Gedimino Navaičio nuomone, bene pagrindinį vaidmenį tokiose "ekstremaliose" situacijose suvaidina alkoholis. Ir nors girtumas teisme pripažįstamas sunkinančia aplinkybe, apie tai neturima laiko pagalvoti...
Išgėręs žmogus kritinėse situacijose mažiau geba save ir savo veiksmus suvaldyti. Psichologas nenorėtų sutikti su tuo, kad lietuviai vyrai tokiais atvejais elgiasi tarsi karštakošiai. Juk esą kažin ar įmanoma įsivaizduoti, kad savo žmoną ar sugyventinę užtikęs lovoje su kitu, išduotas vyriškis ramiai atsisėstų prie stalo ir žmonos (draugės) meilužį, tegul ir geriausią savo draugą, diplomatiškai pasiteirautų: "Gerbiamasis, na kaip čia išėjo, kodėl taip pasielgei su mano mylimąja?"
Antra vertus, anot psichologo, ir neblaivus asmuo privalo save kontroliuoti. Tačiau tam reikia milžiniškų pastangų. Nors ir gaila, retai panašiose situacijose apsieinama tik lėkščių padaužymu ar durų patrankymu - elgiamasi nesusimąstant apie pasekmes. Sąmoningumo tokiems piliečiams, psichologo įsitikinimu, labai trūksta: užuot atsikvošėjus, savo įniršį iš paskutiniųjų sutramdžius, mušama ilgai, siekiant varžovui padaryti kuo didesnę žalą, galbūt jį suluošinti ar net nužudyti.
Psichologas G. Navaitis prisiminė kolegos amerikiečio mintis: "Alkoholis sukelia asmenybės transformacijas ta kryptimi, kuria žmogus pats norėtų keistis ir keičiasi". Kitaip sakant, anot psichologo, išgėrę žmonės pasirodo kokie esą iš tikrųjų.
Panašiai, anot psichologo, galima vertinti ir alkoholio apkvaitintos moters, nepaprieštaravusios meilužio norui lytiškai suartėti, elgesį. Pasak G. Navaičio, tai rodo tam tikrą nesąmoningą demonstraciją, provokavimą - štai, žiūrėk, ką aš galiu, man tu mažai ką reiški, man nesvarbi tavo reakcija...
Jei alkoholis tokiose situacijose vaidina tokį didelį vaidmenį, ar tai reiškia, kad blaivus vyriškis, užtikęs žmoną (sugyventinę, draugę) su kitu vyru, pasielgtų kitaip, apsieitų be smurto? Psichologo nuomone, ištikus emociniam šokui, gali pasitaikyti įvairiausių situacijų ir esą jokiu būdu negalima tvirtinti, kad blaivus vyras nepaleistų į darbą kumščių ar nesigriebtų peilio. Vis dėlto bet kuriuo atveju, psichologo žodžiais, nė vienas toks vyriškis - nors ir bando kitų akyse save teisinti - nesidžiaugia savo poelgiu.
O kokią įtaką tokiose situacijose gali turėti afekto būsena? Psichologas neneigia, kad gali pasitaikyti ir tokių atvejų, tačiau tai tiria, vertina ir nustato tik psichiatrai. Nustatyti, ar nusikalsdamas žmogus buvo afekto būsenos, anot psichologo, nėra sunku.
O ar įmanoma išdavystę atleisti? Pasak psichologo Gedimino Navaičio, tai priklauso nuo paties žmogaus. Na, o kai tolesnis bendras gyvenimas tampa neįmanomas, būtų idealu, jei moters išduotas vyras vardan savo ir savo žmonos (sugyventinės) ramybės sugebėtų pasielgti oriai, garbingai: tiek su moterimi, tiek su pasitikėjimą praradusiu draugu nutrauktų visus ryšius...
