Sigitas STASAITIS
Pernai, naktį į vasario 10-ąją, penki Radviliškio jaunuoliai lengvuoju automobiliu lėkė pasilinksminti į kaimo šokius, tačiau pakeliui tykojo baisi tragedija - jie susidūrė su sunkvežimiu. Du jauni žmonės žuvo, trys sunkiai sužaloti. Keliuose nuolat žūsta žmonės ir ši prieš beveik metus įvykusi autokatastrofa vargu ar domintų skaitytojus, jei ne dar viena tragedija. Kaip tik šis žodis geriausiai apibūdina minėtą eismo nelaimę tyrusių Radviliškio pareigūnų veiksmus. Stebėtinas profesinis nemokšiškumas, aplaidumas bei paslaptingas suinteresuotumas. Korespondentui susidomėjus pareigūnų darbu, tyrimo medžiagą nuo jo imta slėpti. Ką gi, teko atlikti žurnalistinį tyrimą. Nedažnai žurnalistams tenka "atkasti" tokių šokiruojančių pareigūnų aplaidumo faktų, kurie, neabejojame, priblokš visus "Akistatos" skaitytojus.
Jaunuoliai skubėjo į šokius
2002-ųjų vasario 10-osios naktį, pusvalandis po vidurnakčio, sankryžoje Panevėžys - Radviliškis - Kėdainiai susidūrė vilkikas "Volvo F-12", tempęs priekabą-refrižeratorių, ir lengvasis automobilis "Audi 100". Šiaulietis bendrovės "Vilkrėja" vairuotojas Žydrūnas Žukauskas sunkvežimiu važiavo Radviliškio link, o "Audi 100", vairuojamas aštuoniolikmečio Vytauto Valinevičiaus, - į Panevėžio pusę. Net stebėtina, kaip tiesiame ir plačiame kelyje mašinos nesugebėjo prasilenkti ir nė nestabdžiusios tėškėsi kaktomuša. Per 16 tonų sveriančio sunkvežimio vairuotojas nesusižeidė, tuo tarpu lengvąja mašina skubėjusiems penkiems jaunuoliams avarija baigėsi itin liūdnai: du žuvo, trys - sunkiai sužeisti. Patyrę sunkias galvų traumas vietoje mirė Gediminas N. (19 m.) bei gimnazistė Lina T. (17 m.). Dėl daugybės lūžių ligoninėn nuvežti "Audi 100" vairavęs Vytautas Valinevičius bei Linos bendraklasės Jolita T. (18 m.) ir Kristina A. (18 m.). Visi važiavusieji lengvuoju automobiliu - radviliškiečiai, išskyrus V. Valinevičių, kuris kilęs iš gretimo Alksniupių kaimo. Gediminas N. jau pusmetį mokėsi Karo akademijoje, o visos trys merginos - prestižinėje Radviliškio J. T. Vaižganto gimnazijoje.
Per susidūrimą lengvasis automobilis buvo taip sumaitotas, jog ištraukti jaunuolius ugniagesiai- gelbėtojai galėjo tik apipjaustę mašinos kėbulą. Dar medikams nespėjus išvežioti sužeistųjų, tą naktį Radviliškio komisariate budėjusi tardytoja I. Pušneraitienė dviejų Kelių policijos pareigūnų padedama ėmė tirti tragedijos aplinkybes. Nesunku suvokti, jog kaktomuša susidūrus automobiliams kaltas tas vairuotojas, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tačiau šįkart tardytojai kliuvo labai nelengva užduotis - naktis, dulksna, nė vieno iš susidūrusių automobilių padangos ant šlapio kelio nepaliko stabdymo pėdsakų. Atsitrenkusi "Audi 100" nuo sunkvežimio atšoko kaip nuo tanko, sukdamasi aplamdė vilkiko priekabos kairįjį šoną ir sustojo už kelių metrų nuo sunkvežimio galo. Pareigūnai Ž. Žilinsko sunkvežimį rado stovintį savo eismo juostoje, o sumaitotąją "audinę" - už jo statmenai plentui. Tą pačią naktį apklausiamas Ž. Žukauskas paaiškino manąs, kad avarijos kaltininkas - "Audi 100" vairuotojas V. Valinevičius, lėkęs tokiu greičiu, kad jo valdomą lengvąją mašiną sumėtė, ji išlėkė į priešingos krypties eismo juostą ir trenkėsi į vilkiką. V. Valinevičius nieko negalėjo paaiškinti, nes, be rankos lūžio ir smegenų sukrėtimo, patyrė dar ir amneziją - prarado atmintį. Taip neretai būna - stipriai prisitrenkęs žmogus dažnai neprisimena, kaip tai įvyko. Iškėlę baudžiamąją bylą Radviliškio tardytojai ėmėsi tikrinti visus parodymus.
Kodėl nematė tepalo?
Po poros savaičių Ž. Žilinskui netikėtai pranešama: tardymas nustatė, jog būtent jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir sukėlė avariją. Nuvykusiam į Radviliškio tardymo skyrių Ž. Žilinskui plaukai pasišiaušė, kai pamatė, kokiais įrodymais tardytoja remiasi. Pirmasis absurdas - įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame surašyti visi avarijos vietoje atlikti matavimai. Dalis jų - grubiai ištaisyti, dalis - užtepta nepermatomais baltais dažais, nauji matavimų duomenys - ant šių dažų. Protokole avarijos schemą privalu braižyti pagal mastelį, tačiau tas absurdiškai iškreiptas. Pažvelgus į schemą susidaro įspūdis, jog lengvasis automobilis "Audi 100" kelyje užima keliskart didesnį plotą nei keliolikos metrų ilgio sunkvežimis. Tačiau blogiausia - ne tai. Įvykio vietos apžiūros protokole Ž. Žilinskas pamatė pažymėtą ir menamą automobilių susidūrimo vietą. Pasirodo, kitą dieną tardytoja viena nuvyko į tragedijos vietą, kad viską gerai apžiūrėtų ir nufotografuotų dienos šviesoje. Maždaug už 100 metrų nuo tos vietos, kur buvo rasti sustoję susidūrę automobiliai, pareigūnė ant asfalto pamatė kažkokį nubrozdinimą. Jis buvo "Audi 100" eismo juostoje, todėl Ž. Žilinskas ir tapo katininku. Apkaltintasis pateikė, atrodytų, labai svarų argumentą savo naudai. Jis paaiškino, jog susidūrimo metu buvo prakirstas jo sunkvežimio variklio karteris, tad ant asfalto išsiliejo per 30 litrų tepalo. Ž. Žilinskas pasiūlė susidūrimo vietą nustatyti pagal išbėgusį tepalą, o ne pagal paslaptingąjį kelio nubrozdinimą, galėjusį atsirasti ir per kokią nors anksčiau įvykusią avariją - ši sankryža labai judri, čia mašinos daužosi kone kas savaitę. Tepalas iš sunkvežimio iš tikrųjų išbėgo, jį matė net septyni (!) gelbėjimo darbus atlikę ugniagesiai (tai jie vėliau paliudijo teisme), tuo tarp įvykio vietos apžiūros protokolą rašę pareigūnai tepalo nematė. O gal nenorėjo matyti? Kai visi nukentėjėliai iš nelaimės vietos buvo išvežti, ugniagesiai vandeniu nuplovė asfaltą, o kartu - ir šį bene svarbiausią įkaltį. Kodėl leido nuplauti asfaltą nepažymėjusi tepalo, "Akistatos" korespondentui tardytoja I. Pušneraitienė paaiškinti atsisakė, skųsdamasi esanti didžiai užimta.
Prisiminė sau naudingą aplinkybę
Toliau - dar keisčiau. Vasario 20-ąją į Radviliškio policijos komisariatą prašymą atsiuntė "Audi 100" vairuotojas V. Valinevičius. Priminsime, jog šį jaunuolį susidūrimo metu ištiko amnezija. Nors ir praradęs atmintį, vasario 20-ąją (10 parų po nelaimės) V. Valinevičius prisiminė susidūręs būtent toje vietoje, kur rastas asfalto nubrozdinimas, ir paprašė papildomai apžiūrėti tą vietą, juk turėjo likti kokių nors stebuklingojo praregėjimo įrodymų. Bylą tirianti tardytoja puola vykdyti prašymą ir nubrozdintoje vietoje tikrai prirenka visą saują nuo sumaitotos "Audi 100" atskilusių metalo gabaliukų. Logiškas klausimas - kodėl tų gabaliukų (kai kurie net 2 centimetrų dydžio) Radviliškio pareigūnai nematė apžiūrėdami avarijos vietą nei tragedijos naktį, nei kitą dieną? Juk vasario 10-ąją jie kelis kartus ne šiaip sau apžiūrėjo nubrozdinimą, o tiesiog šliaužiojo aplink jį keliais, viską fotografavo. Sveiku protu nepaaiškinama ir tai, kaip stambokos aliuminio atplaišos net 10 parų laikėsi ant slidaus asfalto, kuriuo per dieną pralekia tūkstančiai automobilių? Ginkdie netvirtiname, kad koks nors V. Valinevičiaus draugužis, nuo sumaitotos "audinės" (ji iki šiol stovi nesaugoma policijos kieme) greičių dėžės replėmis prisilaužęs gabaliukų, išbarstė juos ant plento prieš antrą kartą ten pasirodant tardytojai... Tai dar ne visos Radviliškio pareigūnų keistenybės. Sunkvežimių spidometruose yra specialus automatinis prietaisas, užfiksuojantis automobilio važiavimo laiką bei greitį. Radviliškio tardytoja atsibudo tik po poros savaičių - tik tuomet pareikalavo šio prietaiso lapo iš Ž. Žilinsko vilkiko spidometro, iš kurio matyti, kad Ž. Žilinskas neviršijo kelio ženklais sankryžoje apriboto greičio.
2002-ųjų rugsėjį Ž. Žilinskas stojo prieš Radviliškio rajono apylinkės teismą. Teisiamasis papasakojo, kaip viską matė. Susimėčiusi "Audi 100" išlėkė į priešingos krypties eismo juostą ir priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į sunkvežimį. Susidūrimo metu žuvo priekyje, dešinėje, sėdėjęs Gediminas N. Kadangi sunkvežimis dar nebuvo sustojęs, po smūgio atšokusi "audinė" sukdamasi nulėkė pro sunkvežimio vairuotojo pusę. Ž. Žilinskas sako per vilkiko kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį matęs, kaip lengvoji mašina užpakalinėmis kairiosiomis durelėmis antrą kartą trenkėsi į vilkiko priekabos galą bei plieninį buferį, todėl kaip tik šio antrojo susidūrimo metu greičiausiai žuvo Lina T., sėdėjusi gale, arčiausiai šių durelių.
Teisėjas prieštaravimų nematė
Į teismą buvo iškviestas vilnietis ekspertas Vytautas Šakėnas. Jis papasakojo nustatęs kitokias aplinkybes. Pasak V. Šakėno, dėl kažkokios priežasties, ko gero, užmigęs Ž. Žilinskas išvažiavo labai toli į priešingos krypties eismo juostą. Priešpriešiais lėkusi "Audi 100" nebeturėjo kur dėtis, todėl visu greičiu tėškėsi į sunkvežimio priekį. Anot eksperto, pamatęs, ką pridarė, vilkiko vairuotojas specialiai nestabdė tol, kol sugrįžo į savo eismo juostą, todėl ir sustojo taip toli nuo to nubrozdinimo asfalte. Na, o po susidūrimo atšokusi "Audi 100" galėjo pralėkti tik pro dešinįjį vilkiko šoną, nes vilkiko kairėje buvo kelkraščio tvorelė. Ekspertas neatmeta galimybės, jog "audinė" galėjo užsikabinti už sunkvežimio priekabos galinio buferio ir būti kurį laiką velkama. V. Šakėno versija irgi būtų gana logiška, jei ne vienas rimtas prieštaravimas. Ž. Žilinskas eksperto paklausė, kaip tuomet "Audi 100" sugebėjo sudaužyti vilkiko priekabos kairįjį (vairuotojo pusės) šoną, jei sukosi dešiniąja puse? Iš inercijos lekianti lengvoji mašina juk negali suktis pilnu ratu aplink sunkvežimį lyg Mėnulis aplink Žemę! Ekspertas į tai atšovė, jog refrižeratoriaus šonas galėjęs būti aplamdytas prieš tragiškąją avariją.
Teisėjas Z. Lipnevičius irgi buvo ne be išankstinės nuostatos prieš Ž. Žukauską. Spręskite patys. Ž. Žukauskas prašė skirti tardymo eksperimentą ir pakartotinę ekspertizę, tačiau Z. Lipnevičius nesutiko, nes... eksperto išvadoje nematė prieštaravimų! Kas aplamdė vilkiko priekabos kairiąją pusę - teisėjui neįdomu. Beje, baudžiamąją bylą tyrusi pareigūnė leido priekabą remontuoti, tad dabar ir šis įkaltis sunaikintas. Tiesa, išliko nuotraukos, tačiau jos ekspertui, tardymui bei teisėjui neįdomios, nes griauna suplanuotą versiją apie Ž. Žukausko kaltę.
Kopūstus auginti paprasčiau
Teisėjui Z. Lipnevičiui nagrinėjant bylą ir toliau ne kartą lyg zuikio ausys lindo išankstinė nuostata, kad Ž. Žukauskas kaltas. "Akistatos" žiniomis, Z. Lipnevičius yra vienas iš geriausių Radviliškio teisėjų, kurį žuvusiojo Gedimino N. tėvams vargu ar būtų pavykę papirkti. Tačiau teisėjas ir žuvusiojo tėvas - seni medžioklių draugai. Z. Lipnevičius "Akistatos" korespondentui aiškino bylą išnagrinėjęs objektyviai, kad gerai žinąs Kelių eismo taisyklių niuansus, nes yra dirbęs ir autotransporto įmonėje, yra ir tinkavęs, ir auginęs kopūstus. Puiku, kad ne visi teisėjai baltarankiai ir nebijo juodo darbo, bet blogai, kai teismo nuosprendyje negalima suprasti, ko prašo ieškovas, kieno eismo juostoje susidūrė mašinos, kad yra apskritai neiššifruojamų minčių ir net šypseną keliančių pasakymų, labiau tinkančių bulvariniam laikraščiui, o ne oficialiam dokumentui.
Skaitytojas jau tikriausiai atspėjo, kad nuosprendis Ž. Žukauskui buvo nepalankus. Vairuotojas nuteistas kalėti pusseptintų metų, jam priteistos laidotuvių išlaidos.
"Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad teisiamasis Ž. Žukauskas praeityje teistas..." - kaip vieną iš kaltės motyvų nuosprendyje pažymi teisėjas Z. Lipnevičius.
Pasirodo, prieš daug metų, kai dar dirbo Autobusų parke vairuotoju, kartą grįždamas iš reiso į Latviją Ž. Žukauskas bandė truputį įsivežti kontrabandinio spirito ir įkliuvo. Šiaulietis kaltę pilnai pripažino ir buvo nubaustas. Išvadas šis vyras padarė, daugiau ne tik nesiartina prie jokios kontrabandos, bet ir nepažeidinėja kitų įstatymų, taip pat ir Kelių eismo taisyklių.
Pažymėjimą atgavo anksčiau laiko
"Akistata" - ne Radviliškio tardymas ir teismas. Norėdamas išlaikyti pariteto principą žurnalistas pasidomėjo ir kito avarijos dalyvio - V. Valinevičiaus - praeitimi. Vos sulaukęs 18 metų ir išlaikęs vairuotojo pažymėjimą, neturintis jokios vairavimo patirties V. Valinevičius svetimu lengvuoju automobiliu ėmė lakstyti po Radviliškį.
Lakstymas naktimis baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. 2001 metų gegužę Radviliškio kelių policija V. Valinevičių sulaikė prie vairo gerokai apspangusį. Alkotesteris parodė 0,84 promilės girtumą, o tai net dvigubai viršija leistiną normą. Įkliuvėlis neturėjo pinigų tūkstantinei baudai, tad metams neteko vairuotojo pažymėjimo. Po pusmečio V. Valinevičius ėmė gudrauti - į Kelių policija atnešė bendrovės "Ergutas" pažymą, jog ruošiasi dirbti šioje bendrovėje, todėl jam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Tokiu būdu 2001-ųjų gruodį (atlikus tik pusę bausmės) V. Valinevičiui vairuotojo pažymėjimas grąžintas. "Akistata" veltui Radviliškyje ieškojo firmos "Ergutas", tad tikėtina, kad V. Valinevičius šioje įmonėje nei dirbo, nei dirba. Taigi pažeidėjas liko nei atlikęs bausmę, nei sumokėjęs baudą.
Kam tai naudinga?
"Akistata" nenori teigti, jog avarijos kaltininkas - ne Žukauskas, o V. Valinevičius. Išvargęs po ilgo reiso Ž. Žukauskas teoriškai iš tikrųjų galėjo išvažiuoti už ašinės kelio linijos. Tačiau kodėl Radviliškio pareigūnai tirdami bylą joje "augino kopūstus"?
Nuteistas Ž. Žukauskas netyli. Beje, teisėju Z. Lipnevičiumi nepatenkinti ir Gedimino N. tėvai - pasak jų, "sūnaus žudikui" per švelni bausmė, be to, medžioklių draugas Z. Lipnevičius dar ne visus priteisė ieškinius. Panašu, kad ši byla pasieks aukščiausias teismų instancijas.
