Sigitas STASAITIS
Ilgus metus šiaulietis buhalteris Leonas Ozbinas gyveno dvilypį maniakišką gyvenimą. Dieną triūsdamas Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje Leonas skaičiavo valstybės pinigus, bet kas savaitę kitą juos ir grobė vienu tikslu - kad naktimis galėtų viską užmiršęs azartiškai lošti žaidimų automatais...
Iš tarnybos išmestas buhalteris teisme dar kartą išlošė. Laisvę. Šis 59 metų vyras tikina pagaliau išsigydęs nuo lošimo manijos ir ketina nuo nulio pradėti naują gyvenimą.
Pabėgo revizijos metu
2004-ųjų balandžio 6-ąją Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje atrodė eilinė darbo diena. Tiesa, skyriaus darbuotojus truputėlį nervino bei blaškė revizoriai. Tačiau tai buvo "planinis" patikrinimas - tokios revizijos pagal iš anksto sudarytą grafiką kas keleri metai visose valstybės įmonėse vyksta nuolat. Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius "planingai" buvo tikrintas ir prieš 2 metus, ir prieš 4. Nė karto pažeidimų nerasta. Bet tą eilinį antradienį reikalai pasisuko netikėta linkme.
"Niekur nerandu, kur iš šitos sąskaitos nukeliavę biudžeto pinigai, kodėl dokumentuose jų nematau?", - nuo popierių pakėlusi galvą pasiteiravo tikrintoja. Dingusius pinigus tvarkęs vyresnysis buhalteris L. Ozbinas sutriko ir išbalo. Finansininkas užsikirsdamas mėgino teisintis, kažką painiai išvedžiojo, bet kur išgaravę keli šimtai litų, taip ir negalėjo paaiškinti.
Kol sunerimusi skyriaus vedėja įrodinėjo dokumentų nepasirašiusi ir nieko apie šiuos pinigus nežinanti, L. Ozbinas, netvirtu balsu pažadėjęs viską paaiškinti kitą dieną, iš darbo dingo.
Vagysčių mastai pribloškė
Tačiau užčiuopusi siūlo galą prityrusi revizorė žinojo, kur reikia sutelkti dėmesį. Nuojauta specialistės nepagavo - kaip yla iš maišo ėmė lįsti vis nauji ir nauji pinigų trūkumai. Pakvipo rimtu skandalu.
Balandžio 7-osios rytas Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje išaušo tikrai ne eilinis - negana to, kad jau aptikti dešimtys L. Ozbino pinigų grobimo faktų, bet kas valandą nustatomos dešimtys naujų vagysčių, kurioms, atrodo, nebus galo. Skyriaus vedėja laksto susiėmusi už galvos, o pats nedorėlis lyg pasityčiodamas dingęs. Viršininkams bei iškviestiems ekonominės policijos inspektoriams nepavyko buhalterio rasti namie. Darbe ilgapirštis nesirodė visą savaitę. Bendradarbiai vienas kitam kuždėjo, kad Leonas slapstosi pas gimines, kur iš nevilties geria.
Užbaigus išsamią reviziją tapo aišku, kad L. Ozbinas pinigus grobė maždaug pustrečio šimto (!) kartų. Beveik visą laiką, kiek dirbo skyriuje - nuo pat 1995-ųjų! Buhalteris stabiliai, kone kas dvi savaitės, vogdavo po kelis šimtus litų, o kartą pasisavino net puspenkto tūkstančio. Sukčius veikė primityviai - paėmęs banke skyriui skirtas lėšas, jis suklastodavo vedėjos parašą, o pinigus, užuot įnešęs į skyriaus kasą, tyliai įsibrukdavo į kišenę.
Finansininkas vogė ir iš žmonių
Kai akcinė bendrovė "Magistraliniai dujotiekiai" Šiaulių apskrityje nutiesė vamzdyną, kone trečdalis milijono litų buvo skirta sutvarkyti formalumams su žemės savininkais. Didžioji šios sumos dalis turėjo būti išmokėta kaip kompensacija žmonėms žemės, kad jų sklypuose užkastas dujų vamzdis. Tuometinis Šiaulių apskrities valdytojas Z. Stundžia pasirašė įsakymą pinigus skirti maždaug šimtui žemės savininkų.
Tačiau kompensacijas gavo vos trys. Visiems kitiems L. Ozbinas melavo, kad kompensacija jie gausią po metų kitų, kai būsią sutvarkyti dujotiekio planai, žemės nuosavybės dokumentai. Nedorėlis naudojosi tuo, kad patiklūs žmonės nežinojo įstatymų ir nesiskundė.
Baigus reviziją suskaičiuota, jog per nepilnus 9 metus vyresnysis buhalteris nušvilpė 177 210 litų - suimą, už kurią mažiau išrankūs žmonės Lietuvoje nusiperka sodybą.
Pagaliau po savaitės darbe pasirodęs buhalteris pareiškė žinąs, kad būsiąs suimtas, pridūrė norįs prisipažinti. Kriminalistų tardomas Leonas tikino pinigų nebeturintis, nes visus juos pralošęs. Buhalteris prisipažino sergąs priklausomybe lošimams - jaučiąs liguistą potraukį mygtukiniams žaidimų aparatams.
"Negali nuolat nesisekti!"
Atsidusęs šiaulietis papasakojo, nuo ko ši liga prasidėjo. Sovietmečiu L. Ozbinas gyveno neblogai. Žemės ūkio technikumą baigęs vyras triūsė Šiaulių rajono Micaičių kolūkyje, buvo iškilęs net iki Micaičių apylinkės pirmininko pavaduotojo. Nors tuo metu Lietuvoje negalėjo būti ir nebuvo nė vieno kazino, kartą ilsėdamasis Palangoje Leonas pamatė lošimų aparatą su mygtukais. Užsienietiškas daiktas viliojo spalvomis bei galimybe greitai praturtėti.
"Dvejodamas prisėdau pabandyti, bet kai netrukus pabiro tiems laikams milžiniška suma - 200 rublių, jaučiausi lyg ant sparnų!" - pasakojo vyras.
Pasikeitus santvarkai, kai L. Ozbinas jau dirbo Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje, žaidimų automatų Šiauliuose ėmė dygti lyg grybų po lietaus. Kartą po atlyginimo Leonas pasiryžo pakartoti Palangoje patirtą sėkmę, bet namo grįžo nusivylęs ir tuščiomis kišenėmis.
"Žaidimas vyksta permainingai. Automatas tai begėdiškai ryja monetas, tai dosniai jas pažeria kaip prizą. Kai nesiseka, azartas kirbina būtinai atsilošti. Kai sekasi, dar didesnis azartas gena nesustoti, išlošti dar daugiau. Mygtukus nesitraukdamas maigydavau 5-6 valandas. Esu daugiausiai išlošęs 900 litų, tačiau dažniausiai prakišdavau viską, ką turiu piniginėje - tai 200, tai 300 litų. Tai būdavo tikri naktiniai košmarai", - pareigūnams prisipažino demaskuotasis.
Ant savęs supykęs vyras bandydavo susiimti, po darbo namo skubėdavo nesidairydamas į kavinių vitrinas. Tačiau valios užtekdavo ilgiausiai porai savaičių. Galiausiai buhalteris suprato, kad ne jis, o lošimo manija valdo jo gyvenimą. Jis nutarė, kad savo gyvenime nieko nebepakeis, vogs ir loš, kol vieną dieną darbe bus demaskuotas.
Vėl dirbs buhalteriu?
Tačiau bėgo mėnesiai, nuolat po truputį išgaruojančių pinigų niekas nepasigesdavo. Praėjo du patikrinimai, žiopli revizoriai vagysčių irgi neaptiko, tad nusiraminęs L. Ozbinas vogė ir žaidė toliau ir tik 2004-ųjų balandį priėjo liepto galą.
Lošimų maniakas gydytis pas psichologą pradėjo tik kai buvo iškelta baudžiamoji byla. Į kalėjimą prieš pat pensiją labai jau nesinorėjo, tad prisidirbėlis pardavė paveldėtą žemės sklypą ir grąžino dešimtadalį pagrobtos sumos - 17 100 litų. Deja, tai buvo visas buhalterio turtas. Jo pagrobtas kompensacijas žmonėms turėjo sumokėti valstybė.
Dėl to, kad liguistą maniją turintis ilgapirštis prisipažino ir atgailauja, teismas jo pasigailėjo, nepasodino. L. Ozbinas nuteistas kalėti 3 metus, nuosprendžio vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui. Buvęs buhalteris įpareigotas per 3 mėnesius įsidarbinti.
Skelbiant nuosprendį buvo matyti, kad Leonas jaučiasi dar kartą laimėjęs. Ir iš teismo salės buvęs buhalteris žengė sunkiai slėpdamas triumfo šypseną. "Akistatai" jis nepanoro nieko pasakoti, bet vagišiaus advokatė tikino, kad Leonas nuo priklausomybės lošimui galutinai pasveikęs, gyvena pas Kelmės rajone ūkininkaujančią seserį ir baigęs naujus buhalterių kursus ieško darbo.
Dabar specialistų labai trūksta. Gal kokiai įmonei reikia pasveikusio buhalterio?
S. Stasaičio nuotr.
(Ozbinas-Leonas) Po nuosprendžio lošėjas maniakas sunkiai slėpė šypseną, o jo advokatė tikino, kad jos klientas nevertas kankintis už grotų.
(Ozbinas-Leonas+) Net 8 metus niekas nepasigedo vagiamų pinigų, kuriuos L. Ozbinas naktimis pralošdavo.
