Remigijus RAINYS
Tą ankstyvą rytmetį į darbą Kaune, Drobės gatvės 66-uoju numeriu pažymėtą anksčiau Kauno baldų susivienijimui priklausiusį pastatą, susirinkę UAB "Karigė" darbuotojai nė neįtarė, kad netrukus kai kuriems iš jų teks atsidurti tikrame pragaro filiale. Dalis korpusinius baldus gaminančios koncerno SBA įmonės darbininkų, pamainą pradėjusių 6 valandą ryto, jau triūsė keturių aukštų su antstatu pastato cechuose, o kiti dar tik rengėsi pusantros valandos vėliau turėjusiam prasidėti darbui. Apie 7 valandą ryto "Karigėje" buvo apie 100 žmonių. Stalių ceche dirbęs Česlovas "Akistatai" sakė, kad jis ant vežimėlio buvo susikrovęs ruošinius ir ketino juos vežti į kitą vietą, kai šalia dirbęs stalius paprašė jo atnešti specialų plaktuką baldų kojelėms tvirtinti. Vyriškis nuėjo į administracines patalpas, o jam grįžtant pasigirdo kažkoks keistas traškesys. Ceche subyrėjo lubos ir iš viršaus pasipylė gelžbetoninių sijų nuolaužos, įvairūs įrengimai bei medžiagos, kurios krisdamos cecho grindyse pralaužė maždaug 12x10 metrų ploto skylę ir nudardėjo žemyn. Vyriškio akyse tiesiog prasmego vienas iš jo jaunų kolegų - 23 metų stalius Tomas Lazarevičius. Plačiau apie patirtą siaubą sukrėstas Česlovas negalėjo ramiai kalbėti prabėgus net daugiau negu parai. Darbininkas teigė, kad tomis akimirkomis jautėsi tarsi patekęs į tikrą pragarą. Vyriškis tik prisiminė, kad beveik kartu su griūtimi plykstelėjo gaisras. Arčiausiai degė plastmasinės detalės, todėl sugriebęs gesintuvą Česlovas bandė jas gesinti. Tačiau gesintuvas neveikė. Vyriškis sakė, kad sumaišties metu dar keli darbuotojai metė šalin taip pat neveikiančius gesintuvus ir bėgo tolyn nuo įvykių epicentro. Dingo elektra, viską gaubė dūmai ir dulkių kamuoliai. Ore jautėsi stiprūs lako, dažų ir kitų baldų apdailai naudojamų cheminių medžiagų kvapai.
Netrukus į Drobės gatvę kaukdamos atlėkė 7 ugniagesių-gelbėtojų autocisternos, savaeigės kopėčios ir štabo automobilis, atskubėjo kitos specialiosios tarnybos. Degė pastato stogo konstrukcijos ir antstate sukrauti šiferio lapai. Kituose aukštuose žiojėjo milžiniška tuščia ertmė, nes visos konstrukcijos ir įrengimai sukrito į rūsį. Pradėję gesinti gaisrą, kurį lokalizuoti pavyko maždaug po dviejų valandų, ugniagesiai ėmėsi ir gelbėjimo darbų. Tačiau nukentėjėlių ieškoti rūsyje trukdė beveik 3 metrų aukščio į jį suvirtusių nuolaužų krūva. Gelbėtojai nuolat baiminosi, kad nenugriūtų pavojingai pasvirusi viena išorinė pastato siena.
Per pirmąjį gelbėjimo darbų pusvalandį iš griuvėsių pavyko ištraukti du darbininkus - Romą Kraunevičių (48 m.) ir Aurimą Joną Naujoką (48 m.). Galvos traumą gavęs R. Kraunevičius sužalotas nesunkiai, tačiau patyrė stiprų šoką. Jo artimieji teigia, kad vyriškis pamena tik tai, jog buvo atėjęs į darbą, o visos kitos nelaimės detalės tarsi išsitrynė jam iš atminties. Vyriškis kurį laiką buvo gydomas Kauno apskrities ligoninės Nervų ligų skyriuje, bet netrukus išleistas namo. Mažiau nukentėjęs A. J. Naujokas į namus išleistas Raudonojo Kryžiaus ligoninėje suteikus medicininę pagalbą dėl patirtos kojos traumos. Klausos invalidas apie savo išgyvenimus nieko papasakoti negali.
Ilgiau gelbėtojų teko laukti 59 metų Juliui Kiaupai, kuriam gelžbetoninė sija prispaudė abi kojas. Iki nelaimėlio nusigavę ugniagesiai turėjo veikti labai atsargiai, nes bet kuriuo momentu galėjo virsti šalia tebestovėjusi sutrūkinėjusi siena. Nuo beveik neišvengiamos žūties J. Kiaupą išgelbėjo tik tai, jog krisdama sija atsitrenkė į betoną ir dėl to gerokai sumažėjo smūgio jėga. Vyriškis išgabentas į Kauno medicinos universiteto klinikų Reanimacijos skyrių. Jam papildomai konstatuota galvos trauma ir rankos lūžis, tačiau nenoriai informaciją teikiantys medikai baiminasi galimų kitokių vidinių sužalojimų bei komplikacijų ir sužeistojo būklę apibūdina kaip itin sunkią.
Kol į medicinos įstaigas buvo gabenami sužeistieji, pavyko nustatyti, kad nėra dar keturių žmonių. Maždaug per tris valandas gelbėtojams pavyko išrausti tunelį į dar vieną rūsio kampą, kuriame iš po sunkios plokštės kurį laiką girdėjosi žmogaus dejonės. Dirbti teko tik rankomis, nes visa konstrukcija galėjo galutinai subyrėti bet kuriuo momentu. Deja, nelaimėlis buvo ištrauktas jau negyvas. Tai pasirodė besąs komplektuotojas Tomas Lazarevičius (23 m.), tik prieš pusmetį atšventęs savo vestuves. Dar kelias vietas, kur galėtų būti žmonių kūnų, nurodė į įvykio vietą atvežti tarnybiniai šunys. Tiesa, kinologai patarė per daug nepasikliauti savo keturkojų auklėtinių sugebėjimais, nes jiems dirbti labai trukdė pasklidę aštrūs chemikalų kvapai. Po pietų iš Kėdainių atskubėjo ten dirbęs bendrovės "Kauno kranai" japoniškas 180 tonų keliamosios galios kranas ir iš rūsio pradėti šalinti gelžbetoniniai blokai. Gerokai vėliau aptikti dar du apdegę žmonių lavonai. Nustatyta, kad žuvo nelaimės metu beicavimo bare dirbusi Pranė Marinienė (54 m.) ir aukštu žemiau darbavęsis stalius Romas Ivaškevičius (39 m.). Pastarojo asmenybė buvo nustatyta tik po kurio laiko, mat nelaimėlio palaikus stipriai sudarkė gaisras. Gelbėjimo darbai tęsėsi jau antrą parą, tačiau iki šiol dar nebuvo surastas veteranas Mečislovas Laurinavičius (65 m.). Vyriškis netrukus jau ruošėsi išeiti į pensiją. Antrąją gelbėjimo darbų parą iš griuvėsių buvo ištrauktas autokaras ir vieno iš nelaimėlių mobilusis telefonas. Pagal tarp žmonių tuoj pasklidusias versijas, viena iš nelaimės priežasčių galėjo būti tai, kad autokaro vairuotojas netyčia užkliudė pastato koloną ir sukėlė pertvarų griūtį.
Visą gelbėjimo darbų laiką nelaimės vietoje darbavosi ne tik ugniagesiai- gelbėtojai ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai. Daugiau nei parą be poilsio iš rūsio įgriuvos nuolaužas savo traktoriumi gabeno UAB "Kamesta" traktorininkas Jurijus Dovgalovas, darbą nutraukdamas tik tam, kad atsigertų kavos ar arbatos ir sukramtytų sumuštinį. Nuolat keitėsi krano mašinistai, kurie tik trumpam nusnūsdavo "Karigės" patalpose įrengtuose poilsio kambariuose ir vėl kibdavo į darbą. Lengvus užkandžius gelbėtojams nuolat tiekė "Karigės" administracija, pažadėjusi surengti savo žuvusių darbuotojų laidotuves bei pasirūpinti jų šeimų nariais. Pasak SBA Viešųjų ryšių tarnybos vadovo Gintauto Misiukevičiaus, sugriuvusį 1964 metais statytą pastatą neseniai buvo apžiūrėję specialistai, kurie leido jame gaminti baldus bei montuoti naujus įrengimus. Nors administracijos atstovai teigia, kad nors pastate nė karto nebuvo daromas kapitalinis remontas , o kosmetinės rekonstrukcijos negalėjo turėti įtakos jo būklei, tačiau dėl savo tolesnio likimo sunerimę darbininkai su tuo nesutinka. Kai kurie žmonės mano, kad cechai galėjo sugriūti dėl to, jog šiemet daugelyje jų buvo išverstos konstrukcijas tvirtinusios vidinės pertvaros. Žmonės mano, kad to daryti nebuvo būtina, tačiau administracija norėjo, kad kiekvienas darbininkas būtų matomas vadovų. Pašalinus šonines pertvaras pastato konstrukcija neteko stabilumo. Be to, veteranai, dirbę čia dar susivienijimo "Kauno baldai" laikais, tikina, kad anuomet viršutiniuose aukštuose nebuvo tokių sunkiasvorių ir taip vibruojančių įrengimų, nuo kurių drebėjimo ir subyrėjo susilpnėjusios laikančiosios konstrukcijos.
Atsirado liudininkų, mačiusių, kaip įmonė pradėjo byrėti nuo pat stogo. Gaisras viršutiniuose aukštuose plykstelėjo, kai krintančios konstrukcijos nutraukė elektros šviestuvus ir jų kabelius. Tačiau kiti ten buvę žmonės tikina, kad pirmiausia pasigirdo sprogimas ir gaisras kilo kažkur žemutiniuose aukštuose. Manoma, kad galėjo sprogti ventiliacijos angose susikaupę lako garai, tačiau tai patvirtins arba paneigs tik tolesnis nelaimės priežasčių tyrimas. Tuo užsiims speciali Kauno savivaldybės sudaryta komisija, kuri savo išvadas dėl nelaimės priežasčių turi pateikti per 10 dienų. Savo ruožtu tyrimą pradėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai.
Koncerno SBA atstovas teigia, kad "Karigės" patirti nuostoliai dar skaičiuojami. Visi šioje įmonėje vykdyti užsakymai bus perkelti į kitas koncerno įmones, o ar sugriuvusį pastatą verta atstatinėti, paaiškės tik po detalios ekspertizės. Artimiausiu metu turėtų būti sprendžiamas ir be darbo likusių darbininkų įdarbinimo kitose SBA įmonėse klausimas.
Kaune tokia stambi pramonės įmonės katastrofa įvyko pirmą kartą, tačiau panaši tragedija 2003 metų vasarą įvyko Ukmergėje. Tuomet galingas sprogimas visiškai sugriovė bendrovės "Ukmergės gelžbetonis" polistireno putplasčio cechą. Trys darbuotojai žuvo, o dar 10 patyrė įvairius sužalojimus. Vėliau buvo nustatyta, jog sprogo kibirkšties uždegtos susikaupusios propano dujos. Sprogimo banga viską sugriovė septynių metrų spinduliu.
