Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampoliečio Viljamo Tiščenkos (37 m.) rankose - Ispanijos teismo, Lietuvoje atitinkančio apygardos teismo statusą, nuosprendis. Šio dokumento marijampolietis laukė daugiau kaip 5 metus. Mat Viljamas, nuo 2002-ųjų spalio Lietuvos TV laidose ir spaudos puslapiuose kartu su 2 kraštiečiais linksniuotas kaip lietuvės Ingridos Bačkienės (27 m.) žudikas, dabar gali visiems kaltintojams tiesiai žvelgti į akis: ilgai trukęs teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
Rasta sudegusiame automobilyje
2002-ųjų spalio pabaigoje Ispanijoje, prie jūros, Almerijos provincijoje, esantį kurortinį Balanegros miestelį sudrebino kraupi žinia: vienas ispanas ūkininkas, anksti rytą atėjęs prie savo šiltnamių, rado sudegusį automobilį su stipriai apdegusio žmogaus palaikais. Netrukus buvo nustatyta, kad liepsnose užgesusi emigrantės iš Lietuvos kėdainiškės Ingridos Bačkienės gyvybė.
Bene prieš 3 metus Ispanijoje, šiltnamiuose, pradėjusi uždarbiauti moteris gyveno Balanegroje kartu su kitais lietuviais. Per tą laiką ji ne kartą buvo sugrįžusi į gimtinę, nes čia saviesiems buvo palikusi mažametį sūnelį. Moteris, vėl į Ispaniją išvykdama 2002-ųjų rugsėjo pradžioje, savo artimiesiems buvo pasakiusi, kad jau ketina visam laikui parvažiuoti į Lietuvą - grįšianti iki Naujųjų. Tik tada Ingrida negalėjo nujausti, kad gyventi jai belikę vos pusantro mėnesio...
I. Bačkienės žūties aplinkybes pradėję tirti Ispanijos teisėsaugininkai greitai nustatė, kad paskutinį savo gyvenimo vakarą lietuvė linksminosi su savo kraštiečiais viename lietuvių nuomojamame bute, už kelių kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos. Buvo ir proga - išvakarėse iš Lietuvos buvo atvykęs emigrantų bičiulis kėdainiškis Raimondas Aleliūnas (dabar 27 m.). Kompanija mėgavosi lietuviškomis vaišėmis, kalbėjosi, dainavo, šoko. Vėlų vakarą Viljamas Tiščenka, Ingridos paprašytas, jos automobiliu "Renault 19" iš puotos į jos butą išvežė 2 Ingridos giminaičius. Pati Ingrida namuose neliko - ji dar norėjo pabūti su bičiuliais, tad su Viljamu sugrįžo į ankstesnę linksmybių vietą.
Toji puota baigėsi gerokai po vidurnakčio. Ingrida naktį išvažiavo į savo butą. Kaip paaiškėjo kitą dieną, moteris namų nebepasiekė - buvo rasta sudegusi.
Kalėjime - 16 mėnesių
Grupelėmis būstus Balanegroje (žinoma, ir kitur) nuomoję lietuviai, gyvendami po tuo pačiu stogu, vienas kitą vadino didžiule šeima. Štai todėl ispanų teisėsaugininkai pirmiausia "pakrutino" lemtingąjį vakarą su Ingrida šventusią lietuvių šeimą. Apklausę apie 20 galimų liudininkų, policininkai antrankius uždėjo 3 lietuviams: R. Aleliūnui, V. Tiščenkai ir marijampoliečiui Egidijui Šaukščiui (dabar 34 m.).
Nors visi 3 lietuviai tikino esantys nekalti, rimtų alibių jie neturėjo - tik tvirtino, kad tuo momentu, kai Ingrida naktį sugalvojo išvykti į savo butą, jie visi buvo giliai įmigę (rytą juos lovose matė Viljamo mama Genovaitė Žimkuvienė). Suimtiesiems buvo sakoma, kad po ekspertų išvadų paaiškėsią, kas kaltas, o kas ne.
- Lygiai metus mes nesulaukėme nei rimto vertėjo, nei savo darbą gerai išmanančio, įtariamiesiems neabejingo advokato, - dabar pasakojo Viljamas Tiščenka. - Prirašėme šūsnis laiškų, apie save pranešėme visiems, kam tik įmanoma: savo artimiesiems gimtinėje, Lietuvos žurnalistams, Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojams, žmogaus teisių gynėjams ir taip toliau. Kalinčių ispanų patarti kreipėmės ir į įvairias Ispanijos institucijas, bet nebuvome išgirsti. Įdomu, ar Lietuvoje atsirastų nors vienas kaltinamasis, laikytas suimtas 12 mėnesių, neatliekant visiškai jokio procesinio veiksmo?
Pagrindinis įkaltis, dėl kurio ispanai suėmė minėtą lietuvių trijulę, buvo jų namuose, kur vyko naktinė puota, likę Ingridos daiktai - piniginė su dokumentais ir odinis švarkelis. Kadangi ekspertų išvados bylojo, jog I. Bačkienė nužudyta ir sudeginta kartu su automobiliu, logiška buvo spėjama jos apiplėšimo versija. Tačiau suimtieji kaip vienas liudijo: pasilikti akivaizdžius nusikaltimo įkalčius galėtų tik visiškas žioplys! Antra vertus, Ingrida neturėjusi tokių didelių pinigų, dėl kurių kuris nors būtų susigundęs ją apvogti ar apiplėšti ir po to nužudyti.
Tik po metų, praleistų Almerijos kalėjime, 3 lietuviai sulaukė šiokių tokių žingsnių savo byloje. Praėjo dar 4 mėnesiai, ir kėdainiškės nužudymu įtariami vyrai buvo išleisti į laisvę su tam tikrais jų laisvės apribojimais. Šitaip 2004-ųjų vasario viduryje Viljamas, Egidijus ir Raimondas vėl kvėpavo laisvės oru, tačiau žudikų etiketė juos tebepersekiojo. Pamažu "tirpo" nurodyti apribojimai: vyrams buvo leista laisvai išvykti ir į Lietuvą, ir į kitas užsienio šalis (pavyzdžiui, Viljamas kurį laiką sėkmingai gyveno Airijoje), bet nurodytu laiku reikėdavo atvykti į teismo posėdžius. 2007-ųjų lapkričio gale 3 lietuviai teisme galų gale buvo išteisinti ir dėl I. Bačkienės nužudymo, ir dėl jos automobilio sudeginimo. Kaltės dėmė dabar nuo jų nuimta.
Kokia ta Ispanijos teisėsauga
- Kol teismo nuosprendis buvo neįsiteisėjęs ir kol paties dokumento nelaikiau savo rankose, neskubėjau džiaugtis, - sakė "Akistatos" korespondentę pasikvietęs Viljamas Tiščenka, jau apie metus vėl gyvenantis Marijampolėje. - Lietuvoje mus vadino žmogžudžiais, o mes stojomės ir kilome iš naujo. Štai aš sukūriau naują šeimą, auginame 2 mažylius. Raimondas irgi su lietuve turi šeimą, liko gyventi Ispanijoje. Egidijus su savo šeima įsikūręs Airijoje. Žinoma, džiaugiamės, kad mums pavyko įrodyti savo nekaltumą, tačiau to kaina - tikras pragaras ir mums, ir mūsų artimiesiems. Štai Raimondo mama mirė jam tebesėdint kalėjime. Artimieji įsitikinę, kad jos gyvenimą sutrumpino išgyvenimai dėl sūnaus. Mano mama irgi pasiaukojo tik man: dirbo juodus darbus Ispanijoje, kad galėtų man, kaliniui, padėti ir pinigais, ir dėmesiu, bendravimu. Dabar ji praradusi sveikatą.
Viljamas nelinkęs nutylėti, kaip, anot jo, neprofesionaliai ir tendencingai dirba ispanų teisėsaugininkai, sulaužę ne vieno lietuvio likimą. Esą lietuvis, patekęs į jų tinklą, gali labai greitai prarasti savitvardą, palūžti, tapti narkomanu, kokių Almerijos kalėjime - tūkstančiai, ar net nusižudyti. Marijampoliečiui atrodo, kad toks ispanų požiūris - vien dėl neapykantos užsieniečiams, užplūdusiems jų šalį, vien dėl to, jog lietuvis Ispanijoje - tai dėmė ir nuodėmė.
Anot Viljamo, prokuroro kaltinimas buvo suregztas "iš debesų" - galbūt norint atsikratyti negarbės neištyrus nužudymo. Teisme liudijo tik šiltnamių šeimininkas, tuokart radęs gaisravietę, bet pareigūnus kažkodėl iškvietęs tik po gerų 3 valandų, taip pat - 8 policininkai, vandališkai darę kratą lietuvių būste, ir teismo ekspertas, nenustatęs Ingridos nužudymo pobūdžio taip, kad to nebūtų galima nuneigti. Beje, Viljamo teigimu, jauniausias iš įtariamųjų - Raimondas - buvo "spauste spaudžiamas" melagingai liudyti prieš Viljamą, tačiau nepasidavė. Anot Viljamo, laimei, kad nors teisėjų kolegija rimčiau ir atidžiau vertino surinktus "įrodymus", tad priėmė sprendimą lietuvius išteisinti.
Kalėdami ieškojo šviesulių
Dabar išteisintiems lietuviams bene skaudžiausia, kad jų aktyvaus pagalbos šauksmo iš Almerijos kalėjimo per 16 įkalinimo mėnesių neišgirdo Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojai. Pastarieji negalėjo paaiškinti, kodėl paskirtasis "valdiškas" advokatas tesugebėjo savo ginamiesiems pasakyti: "Nieko nežinau - viskas nuo manęs slepiama, tad manęs nebetrukdykite", kodėl atsiųsta vertėja kolumbietė bandė bendrauti rusų kalba, kurios... nemokėjo, kodėl po kurio laiko paskirtas antrasis advokatas buvo 70-metį perkopęs senukas, savo ginamiesiems mieliau skleidęs žinias apie tolimą Ispanijos istoriją, kai valdė komunistai; kodėl niekas nesureagavo, kai suimtieji prašė pagalbos dėl užklupusių sveikatos problemų... Ambasados darbuotojai tesugebėjo atsiųsti vieną atsakymą: "Padėti negalime - turite samdytis advokatą".
Susidūrę su visu tuo, lietuviai, iš visų jėgų stengdamiesi nepalūžti, džiaugėsi, kad nuo pat pirmų suėmimo dienų visi buvo įkurdinti toje pačioje kameroje (tik jie 3), tikėjo kada nors sutraukysią melagingų kaltinimų grandinę, stengėsi nesusidėti su narkotikais besisvaiginančiais kaliniais ("ten - tikras narkomanynas", anot Viljamo), daug sportuoti ir - svarbiausia - mokytis ispanų kalbos. Tik kalbos pramokimas prašviesino kalinių kasdienybę: pasipylė patarimų iš kalinčiųjų ispanų, sulaukta jų pagalbos rašant skundus, prašymus, reikalavimus. Anot Viljamo, dar vienas šviesulys - jo ir draugų nekaltumu visada tikėję jo mama ir brolis Andrius, pasilikę dirbti Ispanijoje ir visapusiškai rėmę.
- Dabar, perėjęs tą Ispanijos teisėsaugos mėsmalę ir pasiekęs savo tikėtą pergalę, nežadu tyliai pats tuo džiaugtis, - kalbėjo Viljamas. - Pirma, noriu, kad Lietuvoje būtų žinoma, jog mes, vadinti žudikais, nesame kalti dėl Ingridos mirties. Aš galėčiau nuvykti į Panevėžio rajoną pas Ingridos motiną ir taip pasakyti, tačiau abejoju, ar įskaudinta motina bus perkalbama, svarstau, kaip ji tokį mano vizitą suprastų. Dar labai noriu, kad mano mamos niekas nevadintų žudiko motina. Taip pat noriu, kad mano paauglė dukra iš pirmosios santuokos, su kuria bendravimas nutrūkęs, irgi gyventų ramiai, žinodama, jog jos tėtis - ne žudikas. Antra, noriu, kad į Ispaniją susiruošę lietuviai būtų budrūs ir nepakliūtų į teisėsaugos voratinklius. Trečia, ketinu kreiptis į Ispanijos institucijas dėl moralinės žalos atlyginimo.
"Ispaniškas variantas" - ir broliui
Su viltimi į Lietuvą grįžęs Viljamas vis dėlto dar negali ramiai gyventi: nuo lapkričio pabaigos Ispanijoje, tame pačiame Almerijos kalėjime, dabar laikomas suimtas jo brolis Andrius Žimkus (23 m.). Jaunėlis visada lydėdavo vyresnįjį į teismo posėdžius - nepaliko vieno ir prieš galutinį nuosprendį. Anot Viljamo, Andrius buvo suimtas, vos tik jiedu apsigyveno viešbutyje, tarsi ispanai būtų laukte laukę jaunuolio. Iš pradžių buvo pasakyta, kad yra problemų dėl jo asmens dokumentų, o po to jau paaiškinta, kad Andrius įtariamas pernykščio spalio 25-ąją Ispanijoje apiplėšęs vieną moterį. Šioji esą atpažino plėšiką pagal jo nuotrauką.
- Visiška nesąmonė - "ispaniškas variantas" pritaikytas ir mano broliui, - negalėjo ramiai kalbėti Viljamas. - Nors po įvykio plėšiko auka tvirtino, kad nusikaltėlis buvo stambus, aukštas ir šviesiaplaukis, o mūsų Andrius - smulkus, tamsiaplaukis bei tamsaus gymio, ispanų teisėsaugininkams jis tinka kaip kaltas asmuo! O svarbiausia, kad spalio 25-ąją Andrius tikrai buvo namuose, Lietuvoje, ir nusikalsti Ispanijoje niekaip negalėjo.
Brolių mama G. Žimkuvienė, savo pastarųjų 5 metų gyvenimą vadinanti pragaru, "Akistatai" parodė iš Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos gavusi oficialią, aukšto pareigūno pasirašytą pažymą, kurioje detaliai atsispindi, kada ir kurioje vietoje Andrius Žimkus kirtęs valstybinę Lietuvos sieną. Grafikas iš tiesų liudija, kad spalio 25-ąją vaikinas tikrai buvo Lietuvoje (tuo metu dar nebuvo įsigaliojusi Šengeno erdvės tvarka ir keliautojai buvo kruopščiai registruojami).
- Kur kreiptis, ką vėl daryti, kad sūnus būtų paleistas iš kalėjimo, nebežinome, - graudinosi Andriaus mama. - Ten pasamdytas advokatas pataria tik neprarasti vilties ir guostis einančiu laiku. Deja, mūsų tai neguodžia. Galinčiųjų padėti taip pat nesurandame. Teko girdėti taip: suimti lietuviai raginami prisipažinti ir už tai siūloma 2 metų lygtinė bausmė, kiek apribojanti laisvę, o neprisipažinus grasinama įkišti į kalėjimą 4 metams...
"Akistatos" pakalbintas Lietuvos ambasados Madride trečiasis sekretorius Mindaugas Gabrėnas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti žinių apie Ispanijoje esą nekaltai suimamus lietuvius. Jo teigimu, šiuo metu Ispanijoje dirba ir gyvena per 25 tūkstančius lietuvių, 230 iš jų yra įkalinti kalėjimuose. Taigi ir problemų, nusiskundimų dėl to - aibė. Sekretorius tvirtino, kad jis tikrai nesusidaręs nuomonės, jog ispanams lietuviai - nepageidautini asmenys.
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- 2002-ųjų rudenį šis lietuvių "desantas" Ispanijoje atrodė kaip draugiška ir vieninga šeima: centre - Ingrida Bačkienė, antras iš kairės antroje eilėje - Viljamas, prie Ingridos dešinėje - Raimundas, iškėlęs pirštus - Egidijus
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Žudiko vardo nusikratęs V. Tiščenka savo problemas jau išsisprendė, o dabar jam rūpestį kelia Ispanijos teisėsaugininkų rankose esantis jaunėlis brolis
- G. Žimkuvienė pati buvo Ispanijoje su sūnumi Viljamu tuo metu, kai buvo nužudyta kėdainiškė Ingrida, tad tvirtina, kad tai - tikrai ne jos sūnaus darbas ............................... P.S. - pirmoji nuotrauka buvo išspausdinta "Akistatoje" 2003 06 03; Nr.42 - gal būtų galima ją surasti ir pakartoti.
