Pastarųjų metų demografinės statistikos duomenys leidžia teigti, kad mūsų šalyje vis dar mažėja gimstamumas, didėja gyventojų mirtingumas, kiek pagausėjo santuokų, į užsienio šalis daugiau žmonių išvyksta, negu atvyksta, mažėja gyventojų skaičius.
2003 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3462,6 tūkst. gyventojų, t.y. 13 tūkst. mažiau negu 2002 m. pradžioje. Gyventojų skaičius pradėjo mažėti 1992 m. ir per vienuolika metų sumažėjo 244 tūkst., arba 7 procentais.
Gyventojų skaičiaus mažėjimą iš esmės lėmė gyventojų emigracija. Nemenką įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turi ir neigiama natūrali gyventojų kaita, ji 2002 m. buvo net 11 tūkst.
Mažėjant gyventojų skaičiui, keičiasi ir gyventojų amžiaus sudėtis. Dėl mažo gimstamumo sparčiai mažėja vaikų, o dėl gyventojų senėjimo 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius ir lyginamoji dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, nuolat didėja.
Santuokos, ištuokos
Praėjusiais metais po ilgai trukusio mažėjimo santuokų pagausėjo. Įregistruota 16,2 tūkst. santuokų, arba 398 santuokomis daugiau nei 2001 m. Per metus bendras santuokų rodiklis (santuokų skaičius 1000 gyventojų) padidėjo 4,4 proc. Santuokas registruoja vis vyresnio amžiaus žmonės. Sumažėjo besituokiančio jaunimo (iki 25 m. amžiaus). Itin sumažėjo besituokiančių nepilnamečių (iki 18 m. amžiaus). 2002 m., palyginti su 1995 m., susituokė beveik 6 kartus mažiau šio amžiaus merginų ir 13 kartų mažiau vaikinų.
Ištuokų rodiklis padidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje, o nuo 1994 m. jis svyruoja nedaug - per metus išsituokia 10,2-11,8 tūkst. porų, 1000 gyventojų tenka 2,8-3,3 ištuokos. Maždaug penktadalis porų išsituokia nepragyvenę santuokoje 10 metų, apie 12 proc. - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį. Vidutinė buvusios santuokos trukmė 2002 m. buvo apie 12,5 metų. Ateityje, jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, iš 100 susituokusių porų daugiau nei 40 išsituoks. Po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai be tėvo, vidutiniškai per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Gimstamumas
Gimstamumo lygis krinta iki šiol, tačiau pastaraisiais metais jo tempai sulėtėjo. 2002 m. gimė 30,2 tūkst. vaikų, arba 11,0 tūkst. (27 proc.) mažiau negu 1995 m. ir 1,4 tūkst. (4,4 proc.) mažiau negu 2001 m. Pernai 1000 gyventojų teko tik 8,7 gimusiųjų, arba 24 proc. mažiau nei 1995 m. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičius) 2002 m. buvo 1,26. Toks mažas gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos. Vis daugiau vaikų gimsta tėvams, kurie neįregistravę santuokos. 1995 m. tokie vaikai sudarė 12,8 proc. bendro gimusių skaičiaus, o 2002 m. - daugiau negu ketvirtadalį.
Mirtingumas
Nuo 1995 m. iki 2000 m. buvo teigiama tendencija - mirtingumo mažėjimas. 2000 m. mirė 7,6 tūkst. žmonių mažiau negu 1994 m., o mirtingumo rodiklis (mirusių skaičius 1000 gyventojų) 2000 m. sumažėjo iki 1991 m. lygio ir buvo 11,1.
Tačiau nuo 2001 m. vėl matyti mirtingumo padidėjimas. 2002 m. mirė 2,2 tūkst. žmonių daugiau negu 2000 m., o mirtingumo rodiklis padidėjo iki 11,9. Praėjusiais metais padidėjo mirtingumas nuo piktybinių navikų, kraujotakos bei virškinimo sistemų ligų, bet sumažėjo nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų.
Mirtingumo lygio svyravimai lėmė gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės (metų skaičius, kurį išgyventų tam tikra gimusiųjų karta, jei liktų pastovus kiekvienos amžiaus grupės žmonių mirtingumas) pokyčius. Didėjant mirtingumui ji trumpėjo, o krintant mirtingumo lygiui - ilgėjo. 2001 m. visų gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė siekė 71,7 metų. Vis dar išliko didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės - 11, 5 metų (vyrų sudarė 65,9 metų, moterų - 77,4 metų).
Demografiniai rodikliai Latvijoje ir Estijoje
Latvijoje ir Estijoje taip pat mažėja gyventojų. 2002 m. duomenimis, gimstamumas Estijoje buvo 10 proc. didesnis negu mūsų šalyje, o Latvijoje šiek tiek mažesnis (1,1 proc.). Mirtingumas Latvijoje buvo 16,8 proc., Estijoje 14,3 proc. didesnis nei Lietuvoje. Dėl didesnio mirtingumo Latvijoje ir Estijoje yra mažesnė vidutinė būsimo gyvenimo trukmė.
