Apie šiandienos jaunimą dažnai pasakoma, esą šis, palyginti su tėvų karta, yra pernelyg išlepęs, nutolęs nuo gamtos ir pasižymi liguista priklausomybe nuo kompiuterio. Dalis tiesos šiuose kaltinimuose turbūt yra. Vis dėlto net ir didžiąją laiko dalį virtualioje realybėje praleidžiantys jauni žmonės pasiilgsta tikrų nuotykių.
Mazochistinis poilsis baidarėse
Kiekvienas, bent kartą sėdėjęs baidarėje, gali paliudyti, kad toks žygis neskirtas miesto lepūnėliams. Nuo irklų pritrintos pūslės, iškankinta „sėdimoji“ ir skaudantys raumenys - tai tik dalis baidarininkų už pinigus (!) įsigyjamo mazochistinio paketo.
Jeigu „pasiseka“ su oru (o didelę to tikimybę garantuoja Lietuvos geografinė padėtis), gali tekti visą dieną plaukti merkiamam lietaus, o naktį praleisti kalenant dantimis maršus palapinėje.
Net ir esant geram orui, laiko nerūpestingam poilsiui nelieka. Juk reikia lėkti į mišką ir rasti malkų laužui. Po to tenka tūpčioti aplink katilą, mėginant išsivirti kokios košės. Galų gale didžiąją laiko dalį vis tiek tenka maitintis konservais ir panašiais tikro maisto pakaitalais. Ramybės nesulauksi net per „vakarinę“ žygio dalį - pasisėdėjimą prie laužo nuodija uodai ir kiti skaudžiai geliantys padarai.
Kompiuterio į mišką nesineša
Nepaisant išvardytų negandų, žygiai baidarėmis tarp jaunimo vis populiarėja. Net ir patyrę visus mazochistinius „malonumus“, jaunieji baidarininkai neišsigąsta. Atvirkščiai, vos grįžę namo jau ima planuoti žygį kitai vasarai, svajodami apie dar sudėtingesnę trasą.
Didžiai vyresnių turistų nuostabai jaunimas baidarių žygiuose patogumų neieško. Jauniesiems baidarininkams apibūdinti visai netinka viename straipsnyje (http://www.omni.lt/index.php?base/z_115489) nupieštas tipažas - moderniųjų technologijų ir kasdienių vartojimo įpročių vergas, kuris į turistinę kuprinę būtinai įsideda bulvyčių pusfabrikačių ir šaldytą picą, o palapinėje klausosi radijo ir žaidžia į mobilųjį telefoną parsisiųstus žaidimus.
Tiesa, palyginti su tėvų žygiais, dabartinis jaunimas linkęs kiek palengvinti sau gyvenimą. Pavyzdžiui, dabar jaunieji vandens turistai nesuka galvos dėl baidarių transportavimo - valtis nuomojantys žmonės ir baidarininkus, ir baidares nuveža į numatytą vietą, o vėliau paskambinus paima iš bet kurio taško ir parveža namo.
Skiriasi ir baidarės, kuriomis plaukia šių dienų jaunimas. Dažniausiai tai - plastikinės valtys, kurios nereikalauja ypač atidaus „vairavimo“. Tėvams tekdavo sustojus lopyti savo brezentines transporto priemones, o jų vaikai šiandien su pasimėgavimu trankosi į upėje pasitaikančias kliūtis.
Tai praktiškai ir visi skirtumai, kuriuos galima būtų prikišti jauniesiems vandens turistams. Akivaizdu, kad jie nė iš tolo neatsveria anksčiau minėtų mazochistinių „malonumų“.
Kas verčia jaunimą kankinti save?
Per paskutinio savo žygio metu atlikau mažytę apklausą, kurios tikslas - išsiaiškinti, kas gi verčia prie patogaus krėslo ant ratukų pripratusį jaunuolį lipti į baidarę ir pasmerkti save mažiausiai dieną truksiantiems kankinimams.
Iš savo bendrakeleivių išgirdau įvairių atsakymų, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes.
Pirmoji priežastis - tai galimybė pasigrožėti gamta. Iš tiesų plaukiant upe tarsi iš arčiau gali apžiūrėti ir vandeny augančias žoles, ir pakrančių brūzgynus. Bet negi tai svari priežastis? Įsijungęs „Discovery“ arba „Animal Planet“ kanalą gali pamatyti dar ne tokių grožybių. O jei būtinai nori gyvos gamtos, gali su draugais savaitgaliui išsinuomoti kad ir kokią kaimo sodybą.
Kaip antrą priežastį, genančią į baidarę, jaunieji žygeiviai minėjo aktyvų poilsį. Be abejo, mankšta yra labai sveikas dalykas. Bet lygiai taip pat sėkmingai, o gal net dar sėkmingiau raumenis patreniruoti galima artimiausiame sporto klube, kurie vasarą, beje, dažnai pasiūlo gerų nuolaidų.
Todėl lemiama turbūt yra trečioji priežastis, kurią vienas mano bendrakeleivis apibūdino vienu žodžiu - atrakcija. Kad ir kiek „Formulės-1“ etapų laimėtum, kad ir kiek ateivių paskerstum žaisdamas kompiuterinius žaidimus, neišvengiamai pasiilgsti tikrų, nevirtualių nuotykių.
O plaukiant baidarėmis tokių nuotykių apstu. Gal knygos apie juos ir neparašysi, bet ilgais žiemos vakarais bus galima paporinti labiau išlepusiems draugams, kaip smagu buvo įklimpti purve, semti iš palapinės vandenį ar netgi apvirsti su baidare vidury upės...
Tekste panaudotas nuotraukos iš tinklapio www.baidares.com fragmentas.