Pomirtinis Janytės triumfas (Nužudytos vilnietės audinius tris kartus tyrė trijų valstybių ekspertai)
Daiva NORKIENĖ
Jeigu teismo medicinos ekspertai visada dirbtų taip, kaip nužudžius Janiną Faber, Lietuvoje nebūtų išaiškinta nė viena žmogžudystė. Vilniuje esančio Teismo medicinos instituto specialistų "dėka" Janiną nužudęs asmuo buvo išteisintas, paleistas iš teismo salės ir po to dvejus metus vaikščiojo laisvėje.
Tačiau prieš kelias dienas įvykęs kitas teismas šį žmogų už grotų pasiuntė septyneriems metams.
Velionė Janina, buvusi paprasta bedarbė kaimo moterėlė, tikriausiai apsiverstų karste, jeigu žinotų, kad jos žudikui išaiškinti buvo pasitelkti... Lietuvos profesoriai, mokslų daktarai ir docentai bei dviejų užsienio valstybių garsiausi ekspertai! Tiek įžymybių ir tiek šalių varguolė gyva būdama nė iš arti nebuvo regėjusi.
Paslaptinga mirtis
Ši istorija prasidėjo prieš daugiau nei dvejus metus. 2000- ųjų rugpjūčio 20 dieną buvo rastas Vilniaus rajono Pikeliškių kaimo gyventojos Janinos Faber (51 m.) lavonas. Vėliau bus nustatyta, kad velionė Anapilin išėjo ne savo noru - ten ją "komandiravo" kažkas, sudavęs į galvą ir kitas kūno vietas net 17 galingų smūgių. Nuo jų į velionės smegenis išsiliejo beveik sklidina stiklinė kraujo! Tačiau žmogžudį nustatyti nebuvo lengva. Mat velionės sugyventinis Romualdas Rynkevičius (48 m.) pasakojo, jog nič nieko nežino ir nematė.
- Na, pabudau rytą, žiūriu - reikia keltis, o Janytė vis dar lovoj "drūnija", - aiškino R. Rynkevičius. - Aš ją pajudinau, kad nubustų, bet kad jau vargšė visa atšalusi.
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai pradėjo tyrimą ir išsiaiškino: išvakarėse bedarbiai Janina ir Romualdas talkino kaimynams iškasant griovį. Paskui abu patraukė namo, ten, aišku, sočiai užkando ir išgėrė, dar vėliau - susikivirčijo.
Sugyventinis ar vairuotojai?
Iš liudininkų ir paties Romualdo parodymų pareigūnai nustatė, jog mirties išvakarėse Janina su Romualdu namuose buvo vieni. Taigi niekas kitas moteriškės nužudyti negalėjo. Juo labiau, kad sugyventinis netrukus parašė nuoširdų prisipažinimą: "Tą vakarą abu gėrėme degtinę, susikivirčijome ir aš jai kelis kartus sudaviau į žandikaulį ir smakrą. Kiek tiksliai kartų, neprisimenu, nes buvau išgėręs. Paskui nuėjome miegoti, o ji ir neatsibudo". Viskas tarytum aišku - nuo tų "kelių kartų" Janytė ir iškeliavo į Dangų bendrauti su angelais.
Tačiau R. Rynkevičius, pasėdėjęs areštinėje ir apmąstęs perspektyvas, persigalvojo. Duodamas oficialius parodymus, jis jau teprisiminė vieną vienintelį nesmarkų smūgį, kuris buvęs greičiau panašus į draugišką kepštelėjimą. Be to, Janytė esanti girtuoklė, prieš porą dienų buvo išvažiavusi į netolimą gyvenvietę Raudondvarį, taigi ją galėjo sumušti... maršrutinių autobusų vairuotojai.
Aišku, buvo patikrinta ir ši versija, apklausti keleivių vežėjai, tačiau tie tik nustebę gūžčiojo pečiais. Tokių janinų jie kiekvieną dieną perveža daug, net veidų neprisimena, bet kad jas dar ir dėl kažko mušti... Pareigūnams beliko laukti teismo medicinos ekspertų išvados. Reikėjo nustatyti, kada būtent poniai J. Faber suduoti mirtini smūgiai: ar tuo metu, kai ji namie buvo dviese su sugyventiniu, ar anksčiau, kai ją matė "plavinėjančią" po Raudondvarį? Žodžiu, kas kaltas? Prisipažinęs, jog sumušė, sugyventinis ar kažkokie vairuotojai?
Išvada
Teismo medicinos ekspertizė buvo atlikta Vilniaus Verkių gatvėje esančiame Teismo medicinos institute. Velionės kūną apžiūrėjo Tanatologijos skyriaus ekspertai J. Plenta ir A. Zakaras. Skaitytojai tikriausiai ir patys girdėję ar bent jau matė kriminaliniuose filmuose, kaip atliekamos tokios ekspertizės. Vieni specialistai plika akimi įvertina velionių sužalojimus, tai yra atsižvelgia į ant kūno esančių kraujosruvų spalvą; iš jos, taip pat iš smūgio metu išsiliejusio kraujo skystumo, kitų savybių nustato sužalojimų datą. Kitų specialistų darbas - atlikti histologinius tyrimus. Paprasčiau tariant, paimti kūno audinių, juos atitinkamai paruošus (preparavus), ištirti mikroskopu. Šis darbas buvo pavestas to paties instituto Biologijos laboratorijos ekspertei Viščiulytei. Taigi trys specialistai, tarp kurių - didžiulę darbo patirtį turintis ekspertas A. Zakaras, ištyrinėjo J. Faber palaikų ypatybes ir pateikė išvadą: Janiną Faber mirtis ištiko naktį iš 2000- ųjų rugpjūčio 19 dienos į 20- ąją tarp 22 ir 2 valandų. Mirties priežastis - kraujo išsiliejimas į smegenis". Tai - aiškūs ir neginčijami dalykai. Tačiau kai kas teismo medicinos ekspertų išvadoje buvo nelogiška ir keista. Ir tas kai kas tapo pareigūnų "karo" prieš ekspertus pradžia.
Minėtoje išvadoje J. Plenta ir A. Zakaras nurodė, jog velionei mirtini smūgiai suduoti maždaug 5 - 6 valandos iki jos mirties (taigi pasitvirtina prokuratūros versija, jog nužudė sugyventinis). Tuo tarpu histologė Viščiulytė toje pačioje išvadoje įrašė, kad Janinos sužalojimų senumas - 24 - 48 valandos (o tai reikštų, jog velionę į dausas išsiuntė kažkokie paslaptingi vairuotojai).
Rimtas save gerbiantis institutas prokuratūrai pateikė dokumentą, kuriame sužalojimų senumas nurodytas ne valandų ir minučių, o parų "tikslumu"!
- Mūsiškiai teismo medicinos ekspertai taip "tiksliai" dirba beveik visada, - su neslepiamu kartėliu "Akistatos" žurnalistei pareiškė vienas iš pareigūnų. - Tikrai neįsivaizduoju, ką darytų koks nors anglų konsteblis ar vokiečių policininkas, gavęs išvadą, kad auka nužudyta arba prieš penkias valandas, arba prieš dvi paras. O mums reikia nusikaltimus išaiškinti ir tokiomis sąlygomis!
Dar viena ekspertizė
J. Faber nužudymu buvo apkaltintas sugyventinis Romualdas. Kai šis stojo prieš Vilniaus Apygardos teismo teisėją, ko gero jau buvo susitaikęs su mintimi apie grotuotus langus ir spygliuotas tvoras. Bet, kaip ir reikėjo tikėtis, teisėja suabejojo, kada vis dėlto suduoti tie mirtini smūgiai - prieš valandas ar prieš paras?" Ir teisėja paskyrė pakartotinę medicinos ekspertizę. Pakartotines, arba komisijines, ekspertizes daro iš nešališkų ekspertų sudarytos specialios komisijos.
To paties instituto, tik kiti specialistai netrukus pateikė naują išvadą: "Janinai Faber mirtini smūgiai suduoti prieš 24 - 48 valandas. Ir jokiu būdu jie negalėjo būti suduoti prieš 5 - 6 val." Taigi komisija kategoriškai paneigė savo bendradarbio, vieno iš labiausiai patyrusių ekspertų A. Zakaro ankstesnę išvadą.
Gavęs tokį dokumentą, Vilniaus Apygardos teismas R. Rynkevičių išteisino ir paleido iš teismo salės. Ir maža to, kad žmogžudys vaikščiojo laisvėje ir triumfavo. Be viso to, teismas prokuratūrą įpareigojo ir toliau aiškintis nusikaltimą ir ieškoti žudiko. Tik jau ne R. Rynkevičiaus, kuris buvo išteisintas ir iš naujo dėl to paties nusikaltimo patraukti atsakomybėn yra negalima.
Profesinė savigarba
Kaip pavyko sužinoti "Akistatai", po minėto akibrokšto Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje vyravo liūdnos nuotaikos. Na ir kas, kad nužudytoji buvo ne kokia įtakinga verslininkė ar ministerienė. Bet kai taip "tiksliai" dirba institucija, su kuria prokurorams reikia bendradarbiauti tiriant kiekvieną nužudymą. Žodžiu, savaitę kitą po minėto teismo žodis "ekspertizė" pareigūnams kėlė virpulį ir alergiją.
- Sakau atvirai: mus apėmė pyktis. Sveikas pyktis, kurį tapatinčiau su profesine savigarba, - neslėpė nuo "Akistatos" vienas iš prokurorų. - Ir sau pasakėme: nesvarbu, kiek tai atims jėgų ir laiko, vis tiek parodysim, kaip triūsia mūsų šalies ekspertai. Ir vis tiek pasieksim, kad tikrasis žudikas atsidurtų už grotų.
Pareigūnų kova už tiesą užtruko nei daug nei mažai - ištisus dvejus metus.
Per tą laiką buvusi vargšė kaimo girtuoklėlė Janina Faber prokurorams tapo "mūsų Janyte", o "jų Janytės" kūno audinių gabalėliai ne tik "pagulėjo" po garsiausių Lietuvos mokslininkų mikroskopais, bet net keliavo "tirtis" ir į dvi užsienio šalis. Įdomu, ar tiek šalių ir tiek įžymybių paprasta kaimo varguolė regėjo būdama sveika ir gyva? Beje, pareigūnams ir patiems teko netrumpai pavartyti "Valstybės žinias" ir ieškoti kitais būdais, kol "atrado", jog Lietuvoje esama ir dar kompetentingesnių už Teismo medicinos instituto specialistus.
Pagaliau!
Pasakoja Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Radišauskienė.
- Pagaliau mums pavyko. Prokuratūros iniciatyva 2001 metų gegužės 29 dieną dėl J. Faber mirties buvo atlikta trečia komisijinė ekspertizė.
Komisijos pirmininku buvo paskirtas medicinos mokslų daktaras, docentas Jurgis Pleskačiauskas, per savo darbo Vilniaus universitete metus pats išugdęs daugelį dabartinių teismo medicinos ekspertų.
Be J. Pleskačiausko, į komisijos sudėtį įėjo Valstybinio patologijos centro direktorius, medicinos mokslų daktaras A. Laurinavičius.
Dar vienas ekspertas - tai Greitosios medicinos pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, profesorius E. Jaržemskas.
Taip pat į komisijos sudėtį įėjo ir du to paties Teismo medicinos instituto ekspertai T. Bimba ir R. Sitienė.
Beje, padedant daktarui A. Laurinavičiui, iš Janytės kūno po mirties paimtų ir užšaldytų audinių gabalėliai buvo išsiųsti į Norvegiją vienam garsiam Oslo profesoriui bei Baltarusijos Valstybinės teismo medicinos ekspertizių Vyriausiosios organizacijos ir ekspertinių tyrimų vykdymo valdybos docentui A. I. Gerasimovičiui. Taigi tuo pačiu metu trijose skirtingose valstybėse kiekvienos jų įžymybės atliko J. Faber audinių histologinius tyrimus. Atliko už dyką, kaip sakoma, vardan mokslo ir vardan tiesos!
Tiesa
Galime tik spėlioti, kad palyginti ramios Šiaurės valstybės Norvegijos specialistai turi ne per daugiausia patirties. Žmogžudysčių (kol ten nenukeliavo lietuviai) įvykdavo ypatingai mažai, tad ir jų ekspertai nebuvo labai pasikaustę. Kad ir kaip stengėsi padėti Oslo profesorius, atrašė: "Negaliu nustatyti, kada Janinai Faber padaryti mirtini sužalojimai". Matyt, tai nustatyti iš užšaldyto preparato norvegams po metų laiko nuo įvykio buvo keblu. Tačiau baltarusių (beje, Baltarusijoje ypatingai aukštas teismo medicinos lygis) docentas ištyrė ir atsakė nemirktelėjęs:
- Sužalojimai padaryti 2 - 6 valandos iki mirties.
Lietuvių ekspertai (tyrė asmeniškai pats A. Laurinavičius) nustatė, jog minėtas intervalas taip pat labai panašus: 2- 12 valandų. Taigi trečiosios ekspertizės išvada griežtai paneigė antrosios išvadą, o taip pat pripažinta, kad pirmąją pateikę eksperta J. Plenta ir A. Zakaras buvo teisūs, bet klydo histologė Viščiulytė. Kad skaitytojas nesipainiotų tarp datų, vardų ir pavardžių, pasakysime paprastai: "karą" prieš netiksliai dirbančius Teismo medicinos instituto ekspertus laimėjo prokuratūra.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuratūra galėjo kreiptis į Apeliacinį teismą, išteisinamasis nuosprendis R. Rynkevičiui buvo panaikintas, ir prieš kelias dienas šis nukeliavo už grotų septyneriems ilgiems metams. Už tai, jog būdamas neblaivus nužudė savo sugyventinę. Tiesa, teismo nuosprendį jis dar gali apskųsti aukštesnei instancijai.
Kodėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros darbuotojams prireikė tokios ilgos ir atkaklios kovos? Lietuvoje neišaiškinti lieka ketvirtadalis ar net daugiau nei pusė nužudymų. Ar ne paprasčiau buvo palikti kaip yra.
- Bet juk reikėjo ekspertams parodyti jų klaidas ir išaiškinti nusikaltėlį! - prokurorė J. Radišauskienė paklausta nė nemirktelėjo. - Ir mums tai pavyko.
P.S. "Akistatos" žurnalistė kreipėsi ir į Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotoją ekspertizėms Romą Raudį. Klausėme, kodėl jų pačių specialistų pateiktose išvadose tokie intervalai: nuo kelių valandų iki kelių parų? Kokios - techninės ar intelektualinės - priežastys sąlygoja tokias klaidas. Ir kaip pareigūnams išaiškinti nužudymus, kai ekspertai dirba taip "tiksliai"? R. Raudys prižadėjo viską išsiaiškinti ir netolimoje ateityje "Akistatai" atsakyti.
