Pradėta pertvarka Policijos sistemoje siekiama ne tik sudaryti geresnes darbo sąlygas pareigūnams, kad jie neišeitų dirbti į kitas struktūras, bet ir pakelti policijos prestižą. Tam šiemet šalyje bus skirti 8 milijonai litų, dar keletas milijonų litų teks Policijos personalo veiklos planavimo ir vertinimo sistemos sukūrimui bei įdiegimui, jų kvalifikacijos tobulinimui. Su Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato viršininku Stanislovu Poliaku kalbamės, kokia situacija yra mūsų miesto ir rajono policijos komisariatuose.
Vlado Bukėno nuotr.
Virginija SIPAVIČIENĖ [email protected]
- Kiek šiuo metu trūksta pareigūnų mūsų mieste ir rajone? Kokiose tarnybose? - Vyriausiajame policijos komisariate trūksta daugiau nei 10 procentų pareigūnų. Didžiausias pareigūnų stygius yra apylinkės inspektorių ir Patrulių kuopos tarnybose. Panevėžio rajono policijos komisariate pareigūnų trukumas yra mažiausias visoje Panevėžio apskrityje. Trūkumas tik kiek didesnis nei 8 procentai. Daugiausia laisvų kriminalinės policijos tyrėjų etatų.
- Neskaičiuojant pareigūnų stygiaus, ko dar labiausiai stinga policijai: technikos, įrangos, aprangos? - Situacija kasmet gerėja, bet dar nėra tokia, kokia turėtų būti. Dar trūksta ir kompiuterių, ir transporto priemonių, bet didžiausias žmogiškųjų resursų trūkumas. Tikimės, kad patvirtinta policijos plėtros programa daug ką pakeis.
- Kaip mokami atlyginimai? Ar pareigūnai mokama už viršvalandžius ir darbą naktimis? - Komisariatuose atlyginimai visiems mokami laiku. Taip pat skiriamos priemokos už darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu. Pareigūnai gauna priedus už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą.
- Koks pareigūnų amžiaus vidurkis ir išsilavinimas? - Vyriausiajame policijos komisariate pastebima pareigūnų senėjimo tendencija. Daugiausia pareigūnų - net 31,8 proc. - yra nuo 30 iki 34 metų: 29,4 proc. viduriniosios ir aukštesniosios bei 36,7 proc. pirminės grandžių. 25 proc. pareigūnų yra nuo 35 iki 39 metų: 23,7 proc viduriniosios ir aukštesniosios bei 28 proc. pirminės grandžių. 22,6 proc. pareigūnų turi daugiau kaip 40 metų: 25,6 proc. viduriniosios ir aukštesniosios bei 16,4 proc. pirminės grandžių. Ir 20,5 proc. pareigūnų yra iki 29 metų: 24,6 proc. viduriniosios ir 18,8 proc. pirminės grandžių.
Nagrinėjant policijos pareigūnų darbo vidaus tarnyboje stažą, reikia pažymėti, kad senstant personalu pagal amžių, daugėja pareigūnų, turinčių ilgametę darbo patirtį. Didžiausią dalį - 40 proc. - sudaro pareigūnai, turintys nuo 10 iki 14 metų vidaus tarnyboje stažą, o 38,5 proc. pareigūnų turi didesnį nei 15 metų stažą. Toliau galima paminėti pareigūnus, vidaus tarnyboje dirbančius nuo 5 iki 9 metų, grupė - 14,5 proc. Ir tik 7 proc. pareigūnų turi iki 4 metų stažą.
Šiais metais daugiau nei pusė - 66,4 proc. viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnų turėjo aukštąjį išsilavinimą (iš jų 59,8 proc. - juridinį), 26,3 proc. - aukštesnįjį išsilavinimą. Pareigūnų išsilavinimo lygis kasmet kyla: 16,2 proc. pareigūnų ir 12,3 proc. civilių darbuotojų studijuoja neakivaizdiniu būdu aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, iš jų 81 proc. mokosi Mykolo Romerio universitete. Didžioji dalis besimokančiųjų (78 proc.) yra viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnai.
- Ar ateina dirbti jaunų, baigusių policijos mokyklas pareigūnų? - Ateina labai mažai, kadangi ir įstojusių iš Panevėžio krašto yra nedaug. Dauguma norinčiųjų mokytis būna netinkami vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės, reikalavimai norintiems tarnauti vidaus tarnyboje yra dideli.
- Ar populiari policininko specialybė tarp jaunimo? - Labai gaila, bet pastaruoju metu policijos pareigūno profesija nėra populiari tiek mieste, tiek rajone. Jaunimas, rinkdamasis specialybę, domisi ne tik darbo užmokesčiu, bet ir darbo sąlygomis, materialine baze, socialinėmis garantijomis. Manau, kad pagrindinė nepopuliarumo priežastis - motyvacija. Tai atlyginimas, darbo sąlygos, socialinės garantijos. Viena iš priežasčių galėtų būti ir tai, kad Lietuvos policija neturi savo žinybinės aukštosios mokyklos.
- Ar daug pareigūnų išėjo dirbti į kitas struktūras, ir dėl kokių priežasčių? - Labai gaila, bet nemažėja pareigūnų, turinčių darbo patirties ir baigusių teisės magistro studijas, migracija į kitų teisėsaugos ir privačių struktūrų geriau apmokamas darbo vietas. Jaunesni pirminės grandies pareigūnai vyksta į užsienio šalis dėl didesnio darbo užmokesčio. 2006 m. žymiai sumažėjo pareigūnų kaita, ypač pirminės grandies, ir pirmą kartą nuo 2000 m. susilygino priimtų ir atleistų pirminės grandies pareigūnų skaičius.
- Vis daugiau merginų ir moterų apsirengia policininko uniformą. Kalbama, kad policija moteriškėja. Koks procentas merginų ir moterų policininkių mūsų mieste ir rajone? Kokiose pareigose jos dažniausiai dirba? - VPK dirba 26,7 proc. moterų pareigūnių iš visų dirbančiųjų policijos pareigūnų. 36,3 proc. moterų dirba viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnėmis, 7 proc. - pirminės grandies. Moterų pareigūnių kasmet daugėja, kadangi pastaruoju metu dėl darbo kreipiasi beveik vien moterys. Sąlygoja ir darbo užmokestis, esantis per mažas vyrams, tuo tarpu moteris, kurių nedarbas yra daug didesnis nei vyrų, policijos pareigūno atlyginimas tenkina. Tokia pat padėtis yra ir Latvijoje, ir Estijoje.
- Koks policininkų fizinis pasiruošimas? - Visų naujai priimamų asmenų fizinis pasirengimas yra tikrinamas, neišlaikiusieji fizinio parengimo įskaitų nepriimami į tarnybą.
- Ar mergina policininkė sugebėtų sutramdyti ginkluotą, agresyvų ir daug stambesnį už save nusikaltėlį? Kokios turimos priemonės? - Tam yra specialiosios priemonės. Visi pareigūnai yra mokomi kovinių ir savigynos veiksmų, galima pakviesti pagalbą. Pavyzdžiui, patruliuoti viena pareigūnė neleidžiama, kartu su ja patruliuoja policininkas vyras. Ginkluotus nusikaltėlius paprastai sulaiko Mobiliosios kuopos pareigūnai, "Aras".
- Policininko darbas reikalauja gero psichologinio pasiruošimo. Kaip jie paruošiami mokyklose? Ir kokia psichologinę pagalbą esant reikalui jie gali gauti komisariate? - Lietuvos policijos mokymo centre, į kurį siunčiami mūsų policininkai, reguliariai rengiami kvalifikacijos tobulinimosi kursai, seminarai, mokymai įvairiomis temomis, pvz., apie konfliktų valdymą, bendravimo su nukentėjusiaisiais, su prievartą patyrusiais vaikais ypatumai. Psichologinis pareigūnų švietimas reguliariai vyksta ir per tarnybinius mokymus mūsų komisariate. Psichologų grupės specialistas veda mokymus viešosios ir kriminalinės policijos padaliniuose apie elgesio strategijas konfliktinių situacijų metu, bendravimą su sutrikusios psichikos asmenimis, streso valdymą ir kitus aktualius pareigūnų psichologiniam pasiruošimui dalykus. Po kritinio įvykio - panaudojus tarnybinį ginklą ar patyrus didelį stresą - pareigūnas turi galimybę komisariate gauti psichologo pagalbą. Esant reikalui jis gali būti būti siunčiamas į Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM Trakų medicininės reabilitacijos centrą.
- Kokios pertvarkos numatomos miesto ir rajono komisariatuose gerinant pareigūnų darbo salygas? - Patvirtinta Lietuvos policijos sistemos plėtros programa, kurios tikslai - sukurti policijos personalo motyvavimo infrastruktūrą, plėtoti policijos veiklos kokybės vadybos sistemas, įdiegti naujas socialinės partnerystės ir policijos įvaizdžio gerinimo technologijas. Kuriant policijos personalo motyvavimo infrastruktūrą, keliama nemažai uždavinių: optimizuoti policijos atliekamas funkcijas, panaikinti policijos valymo funkcijų dubliavimą, decentralizuoti viešosios tvarkos palaikymo ir prevencijos valdymo funkcijas, centralizuoti policijos nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo funkcijas, įdiegti rotacijos sistemą policijos statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems vadovavimo funkcijas.
- Ačiū už pokalbį
