Netrukus kino teatruose pasirodys filmas “Alkani kūnai", pasakojantis apie jauną merginą, kovojančią su vėžiu ir galybe nevaldomų jausmų. Tai pirmasis režisieriaus Xavier Giannoli filmas, kurį kritikai vertina kaip puikų debiutą, o ir žiūrovų nepalieka abejingų. Siūlome pokalbį su filmo režisieriumi.
Kaip jums kilo mintis sukurti šį filmą?
Kurį laiką aš pats bandžiau rašyti scenarijus, bet, kaip ir daugelis, pasijutau bejėgis. Praėjo nemažai laiko, kol supratau, kad vis dėlto egzistuoja ryšys tarp vaizdo ir žodžio, kino ir literatūros. Šį ryšį visai netikėtai atradau Christiano de Montello knygoje “Alkani kūnai”, kuri ir įkvėpė šį filmą. Meilės istorija, pasakojanti apie labai jaunus žmones, kovojančius su gyvenimu, yra labai paprasta, kūniška ir šviesi. Ši be jokio patoso papasakota meilės istorija kalba apie jaunų žmonių gyvenimo suvokimą, jiems iškylančius egzistencinius klausimus, apie gėrį ir blogį, apie aistrą ir mirtį.
Ką jūs norėjote pasakyti šiuo filmu?
Aš norėjau papasakoti apie neįveikiamą situaciją, kurioje atsiduria jaunuoliai, apie jų emocijas, jų bandymus kovoti, apie jų vilčių žiaurumą ir nesusitaikymo su gyvenimo realybe tiesą. Aš norėjau suteikti vizualumą pojūtį tam, kaip jaunuoliai per skausmą atranda savyje gyvenimo jėgą, išplėšiančią juos iš baimės ir bejėgiškumo jausmo. Kaip tik ši jėga priverčia mano herojus subręsti: jie savo kūnais ir širdimis patiria skausmą gyventi toliau.
Pati situacija jaunuoliams yra ribinė. Sociologinė arba psichologinė tokios ribinės meilės interpretacija nebūtų įtaigi. Svarbus yra pats meilės aktas. Trumpai tariant, istorija grindžiama instinktais: lengva suprasti, sunku paaiškinti. Kaip tik šią pusiausvyrą aš ir siekiau išlaikyti filme: sumišusias emocijas priešinti su aiškiais vaizdais.
Kuo dar ši istorija jums atrodė ypatinga?
Kadangi filmo herojai yra per jauni, kad galėtų save išreikšti žodžiais, jie tą daro veiksmais. Tai meilės istorija apie tris jaunus žmones, išgyvenančius tai, kas yra esminga sekse. Viskas paprasta: kūnas turi savo poreikius, o meilė - savo taisykles. Jie nori gyventi, bet ne taikstytis su aplinkybėmis. Galiausiai filmo herojai sukuria solidarų trio, kuris kartu ir keistas, ir jaudinantis leis jiems tapti žmogiškesniems. Nebelieka vietos nei išdidumui, nei melui, nei kaltei ar savimeilei. Tai filmas apie aistringą trijų jaunuolių meilės istoriją ir jų patiriamą susitaikinimą.
Kaip šis filmas buvo kuriamas, prodiusuojamas?
Filmui turėjome labai mažai pinigų, tačiau, nepaisant to, kurti jį buvo labai įdomu. Kuklus biudžetas nebuvo problema. Filmą kūriau labai paprastai, instinktyviai ir ypač laisvai. Aš norėjau sau nieko nedrausti, o tik kamera fiksuoti emocijų realybę. Ši laisvė, rankinė kamera ir jauni aktoriai suteikia filmui savotiško aštrumo, o tai ir buvo mano tikslas.
Filmą “Alkani kūnai” žiūrėkite kino teatruose nuo balandžio 16 dienos.
“Garsų pasaulio įrašai” (www.gpi.lt)
