Remigijus RAINYS
Rokiškio ir Kupiškio rajonuose plėšikavusius Utenos regioninio mokymo centro moksleivius teisėsaugininkai sulaikė, kai ši net gauja neįvardijama 6 vaikinų grupė ruošėsi įvykdyti dar vieną nusikaltimą. Iš keturių apskrities rajonų į Uteną įgyti paklausios specialybės suvažiavę vaikinai gyveno tame pačiame bendrabučio aukšte ir nors studijavo skirtingas specialybes, juos visus domino tik viena "specializacija" - plėšimai. Dabar jau sunku išsiaiškinti, kuriam iš ilgais žiemos vakarais prasmingo laisvalaikio susirasti taip ir nesugebėjusių jaunuolių kilo sumanymas lengvu uždarbiu papildyti savo moksleivišką biudžetą, tačiau į nusikalstamą veiką Rytų Aukštaitijos regione visi įsitraukė itin aktyviai. Vyrukai siūlė pačių sukurptus planus, kaip apiplėšti, jų nuomone, lengviausiai pažeidžiamus objektus, nusižiūrėtus savo gyvenamajame rajone. O juos įgyvendindavo skirtingos sudėties komandomis.
Klaikiai besijuokiantis nykštukas
Vasario pabaigoje, atsibodus terorizuoti savo bendramokslius ir šiurpinti dėstytojus, keturi pirmakursiai ir antrakursiai įvykdė apiplėšimą Rokiškyje. Jaunystės gatvėje esantį "Rimos saloną", prekiaujantį gėlėmis, suvenyrais ir bendrovės "Omnitel" partnerio "Simas" siūlomais mobiliaisiais telefonais, dar dieną išžvalgė rokiškėnas Viktoras Kiseliovas (19 m.), pravarde Strašnas, ir jo bendraamžis kupiškėnas Donatas Grygas. "Žvalgybos" duomenimis, salone dirbusios moterys negalėjo rimčiau pasipriešinti dujiniu pistoletu ginkluotiems užpuolikams, todėl apie pusę šešių vakaro į parduotuvę užėję Julius Gasiulis (18 m.) iš Utenos rajono ir anykštėnas Marius Vyšniauskas, kuris, bandydamas pasišildyti liūdnai pagarsėjusių Panevėžio nusikaltėlių šlovės spinduliuose, reikalaudavo save vadinti Vyšniuku, slidininkų kepuraites su išpjautomis jose skylėmis akims užsitraukė jau būdami viduje. Salono pardavėja Genovaitė Neniškienė, visą dieną plušėjusi kitoje patalpoje, kaip tik tuo momentu buvo atėjusi į suvenyrų skyrių ir šluostė prekystalį, kai du smulkaus sudėjimo įsibrovėliai šovė jai į veidą iš dujinio pistoleto. Nespėjusi susigaudyti, kas vyksta, moteris netrukus išgirdo dar vieną, o po to - ir trečią šūvį. Apakintai pardavėjai pradėjo graužti akis ir beveik tuo pačiu metu ėmė siaubingai perštėti gerklę, tačiau ji puikiai girdėjo, kaip po kiekvieno šūvio parduotuvėje nuaidėdavo garsus vyriškio kvatojimas, kuris gerokai sutrikdęs ir per visą "operaciją" nė vieno žodžio neištarusius plėšikus.
Pagrobė brangiausius telefonus
Antrasis šūvis buvo skirtas kitoje patalpoje, "Simo" "Omnitel" telefonų pardavimo punkte, dirbusiai Nijolei Petrulienei, kuri, išvydusi į kaktą įremtą pistoleto vamzdį ir išgirdusi lėtai nuspaudžiamą gaiduką, suspėjo pagalvoti, jog dar labai norėtų pagyventi, instinktyviai pasilenkė už stiklinės vitrinos. Nuaidėjus šūviui sukliko iki tol banditų nepastebėta punkto klientė pensininkė, sėdėjusi ant prie pat pertvaros stovėjusios kėdės. Trečiąjį šūvį vaikinai paleido į ją ir kol vienas vėl įrėmė ginklo vamzdį N. Petrulienei į nugarą, kitas sudaužė per pusantro tūkstančio litų kainuojančios vitrinos stiklą ir susirinko beveik visus joje buvusius mobiliuosius telefonus. Kaip manoma, plėšikus išgąsdino jau minėtas po kiekvieno šūvio pasigirsdavęs juokas, mat jie pamanė, kad suveikė salono signalizacija, todėl beskubėdami susišlavė dvylika iš penkiolikos vitrinoje buvusių telefonų bei du telefonų muliažus. Net nesirinkdami užpuolikai sugebėjo pasiimti pačius brangiausius telefono aparatus. O paslaptingąjį juoką skleidė suvenyrų skyriuje stovėjusi lėlė, vaizduojanti nykštuką. Suplojus rankomis nykštukas pradėdavo žybsėti akimis ir garsiai juoktis, todėl analogiškai sureagavo ir į šūvius. Tačiau kaukėtieji to nežinojo, tad skubiai spruko laukan. Pasklidus šiai žiniai, besikvatojantis nykštukas buvo parduotas žaibiškai ir, kol parduotuvė laukia naujos tokių prekių partijos, smalsuoliai nuolat klausinėja apie šį paslaptingą "užtarėją". Pasak pardavėjų, plėšikai salone užtruko ne daugiau kaip pusę minutės ir pabėgo šalia esančių daugiabučių kiemais. Pardavėjos iškvietė policiją, o po to puolė šaltu vandeniu plautis akis bei bandė išvėdinti salono patalpas.
Karštais pėdsakais sugauti nepavyko
Neįtikėtinai greitai atvykusi policija nusikaltėlių ieškojo artimiausiuose kvartaluose, tikrino iš miesto išvažiuojančius automobilius, tačiau plėšikai suskubo pasislėpti. Vėliau paaiškėjo, kad ketvertukas savo grobį patikėjo saugoti vienai Rokiškyje gyvenančiai bendrininkei, pas kurią trumpai "atsipūtė" nuo patirtos įtampos, o vėliau ramiai išvyko į Uteną. Nors pagrobtieji telefonai kainavo per 6 000 litų, jų realizavimą galėjo apsunkinti tai, jog plėšikai paėmė tik mobiliųjų telefonų korpusus be dangtelių, baterijų ir kroviklių. Tad buvo manoma, kad bandymas parduoti nesukomplektuotus, Rokiškyje dar mažai kieno naudojamus telefonus neliks nepastebėtas. Kitą, tegul ir menką, siūlo galelį paieškas pradėjusiems pareigūnams įteikė Nijolė Petrulienė, įsidėmėjusi, jog į ją šauta būtent iš dujinio pistoleto. Nors šie ginklai parduodami be specialių leidimų, tačiau ginklų parduotuvėse lieka pirkėjų anketiniai duomenys.
Paštininkės užpuolimas
Vis dėlto vaikinams pagrobtuosius telefonus pavyko parduoti kituose rajonuose ir kol kas tik vienintelis "Nokia 3310i" iš šios partijos surastas, berods, Ignalinos rajone. Paskatinti sėkmės pradedantieji plėšikai vos po dviejų savaičių įvykdė dar vieną suplanuotą išpuolį, kurio idėja, kaip manoma, priklauso Žiobiškyje gyvenančiam Vilmantui Kairiui (20 m.). Būtent Vilmantas Donatui Grygui parodė korespondenciją dviračiu vežiojančią paštininkę Vitą Barkauskienę. Tą dieną, kai bendrininkus į Žiobiškį savo motinos automobiliu "Opel" iš Utenos atgabeno kupiškėnas Aurimas Valiukas (19 m.), pravarde Vilkas, V. Barkauskienė turėjo nešioti pensijas, tačiau prastai besijautusi keturiasdešimtmetė pirmiausia nusprendė išnešioti laikraščius bei laiškus ir tik po to imtis pensijų. Korespondenciją po kiemus paskutinę savo darbo dieną dviračiu vežiojusi paštininkė vėliau prisiminė, jog matė ją sekiojusį vaikinuką, tačiau neatkreipė į tai dėmesio. Iš tiesų, kas galėjo pagalvoti, kad paštininkė bus užpulta vidury baltos dienos kone pačiame miestelio centre. Tačiau savo veido neslėpęs užpuolikas, įsitikinęs, jog arti nėra atsitiktinių praeivių, prišoko prie moteriškės ir stvėrė jos pašto krepšį. Nors Vita šaukė kiek galėjo, tačiau niekas į pagalbą neatskubėjo. Arčiau gyvenantys žiobiškėnai vėliau sakė girdėję šauksmus, tačiau pamanę, kad klykauja žaidžiantys vaikai. V. Barkauskienė traukė krepšį į save kiek galėdama, tačiau netrukus viena jo rankena išslydo, o kita nutrūko. Tada užpuolikas sugriebė grobį ir pabėgo.
Grobis plėšikus nuvylė
Netrukus į vagies gaudynes įsitraukė ne tik paštininkės sūnus ir vyras, bet ir kiti gyvenvietės žmonės, tačiau mišku bėgusio nusikaltėlio nepavijo. Viduryje asfaltuoto plento įtariamojo pėdsakus pametė ir pareigūnų atsivežtas Pasienio apsaugos policijos pėdsekys šuo. Toje vietoje bėglys įsėdo į jo laukusį automobilį ir nuvažiavo. Bėgdamas mišku paštininkės užpuolikas išmėtė krepšyje buvusius laikraščius, laiškus, dokumentus ir atvirukus bei kalkuliatorių. Kaip vėliau paaiškėjo, šio nusikaltimo įvykdymu įtariamas kupiškėnas Donatas Grygas labai nusivylė, kai su sėbrais turėjo dalintis tik krepšyje rastais 90 "valdiškų", apie 60 litų paštininkės asmeninių pinigų ir vokais bei pašto ženklais. D. Grygas ir pats patyrė nemažai baimės, nes persekiojamas pasiklydo ir septynis kilometrus bėgo mišku, kol mobiliuoju telefonu susisiekė su bendrais ir šiaip ne taip susiorientavęs sutarė naują susitikimo vietą.
Naujas "žygis" - jau kitame rajone
Toks menkas laimikis vos atpirko automobilio degalų išlaidas, tad Regioninio mokymo centro moksleiviai skubiai planavo naujus nusikaltimus ir po kelių dienų tuo pačiu A. Valiuko vairuojamu opeliu jau atvažiavo į Kupiškio rajono Noriūnų gyvenvietę. Stabtelėjus prie maisto prekių parduotuvės "Seranė" iš automobilio išlipo J. Gasiulis ir M. Vyšniauskas, o kiti nuvažiavo jų laukti prie netoliese tekančios Lėvens upės. Paprastai pirkėjų nestokojančioje parduotuvėje dirba po dvi pardavėjas, tačiau tą vakarą joje trumpam buvo likusi tik viena Jurga. Moteris nesuspėjo net šūktelėti, kai į vidų įsiveržę du megztomis kepuraitėmis veidus slėpę vaikinai papurškė jai į veidą dujų iš balionėlio. Kol vienas užpuolikas, persisvėręs per prekystalį, krapštėsi su kasos aparatu, kitas jį apibėgo ir sugriebęs pardavėją už pečių nustūmė prie galinės sienos bei papurškė į veidą dar vieną porciją dujų. Ašarojanti ir dūstanti Jurga nebematė, kaip plėšikai iš kasos išsiėmė apie 700 litų bei telefono sąskaitų papildymo korteles ir išbėgo laukan. Po sėkmingo užpuolimo sugrįžę į Uteną niekdariai jau ruošėsi kitam plėšimui, nors jų pėdsakais jau sekė net kelių rajonų pareigūnai.
Sulaikyti, tačiau nenubausti
Gavę operatyvinių žinių apie planuojamus naujus nusikaltimus teisėsaugininkai visą šešetuką sulaikė. Įtariama, jog šie Utenos regioninio mokymo centro moksleiviai įvykdė ir daugiau piktadarysčių, tačiau teismas jiems buvo atlaidus ir dviem mėnesiams leido suimti tik jau anksčiau su teisėsauga nesutarusį Strašną (Viktorą Kiseliovą). Kiti savo kaltę pripažinę įtariamieji tyrimo pabaigos laukia laisvėje. Jiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti arba privalomas registravimasis policijoje. Nors visos šių plėšikų aukos iki šiol sapnuoja košmarus ir vienos nejaukiai jaučiasi net savo namuose, tačiau daug pastangų įtariamiesiems sulaikyti išnaudoję pareigūnai abejoja, ar teismas nubaus juos realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Ikiteisminį tyrimą atliekantys tyrėjai kol kas net neprognozuoja, keliems iš šeštuko galės pareikšti įtarimus. Tad neatmetama galimybė, jog šie vyrukai sumanys surengti naują plėšikavimo čempionatą ir anksčiau ar vėliau vėl turėsime galimybę su jo rezultatais supažindinti savo skaitytojus.
