Panevėžietis, tris kartus teistas, niekur nedirbantis, 7 klasių išsilavinimą turintis Mindaugas Milanaitis (18 m.) itin keistai pasielgė su savo buvusia drauge Andželika M. - smaugė, mušė, grasino peiliu nupjauti rankų pirštus ir kitaip gąsdino, o galiausiai - apiplėšė.
Kaip paaiškėjo per ikiteisminį tyrimą, Mindaugas su išsituokusia moterimi Andželika draugavo beveik metus, vėliau susipyko. Tiesa, kaip galima spręsti iš tolesnių jaunuolio veiksmų, skyrybos įvyko Andželikos iniciatyva. Niekaip neįstengdamas pamiršti savo mylimosios, Mindaugas ėmė ją persekioti: skambinėjo telefonu, ieškojo progų susitikti, pabendrauti, pasiaiškinti santykius. Andželika nuo buvusio draugo stengėsi laikytis kuo atokiau: neatsiliepinėjo į skambučius, pamačiusi tuojau pat sprukdavo šalin.
Vieną naktį Klaipėdos gatvės privačiame name gyvenanti Andželika M. pabudo nuo kieme kilusio keisto triukšmo - lyg suveikė ten stovėjusio Andželikos automobilio signalizacija. Išėjusi į kiemą moteris akis į akį susidūrė su Mindaugu. Šis ir vėl ėmė reikšti priekaištus, širdo, kodėl Andželika nereaguojanti į skambučius. Matydamas, kad moters nepalenks į savo pusę, Mindaugas dar labiau susinervino, pagrasino subadysiąs fiato padangas. Vyresnė už aršų piemenuką Andželika pabandė jį nuraminti, net pasisiūlė pavėžėti iki namų. Tas sutiko.
Andželikos vairuojamam fiatukui riedant pro Katedros aikštę, šalia vairuotojos sėdėjęs Mindaugas staiga "užtraukė" rankinį stabdį ir abiem rankomis stipriai apglėbė buvusios draugės kaklą. Andželika, laimė, spėjo saugiai sustabdyti automobilį, pareikalavo keleivį išlipti lauk, dar bandė ištrūkti iš klastingojo užpuoliko gniaužtų, bet nepasisekė. Šis Andželiką aptalžė kumščiais, galiausiai išsitraukė peilį ir pareikalavo, kad ši atiduotų auksinius žiedelius, nuo kaklo nusegtų tokio pat metalo grandinėles. Kai Andželika atsisakė tai padaryti, niekšas pagrasino nupjausiąs josios rankų pirštus, po to plėšte nuplėšė kabančias grandinėles ir pabėgo.
Panevėžio apygardos teismo posėdyje už plėšimą teisiamas panevėžietis teisinosi, neva aukso papuošalų pareikalavęs vien dėl to, jog kadaise juos Andželikai buvo padovanojęs. Kaip esą paaiškėję, tąnakt Andželika ant kaklo segėjusi kitą, savąją, grandinėlę, tai tikusi ir ši. O bene svarbiausias argumentas, kodėl Mindaugas taip puolė savo buvusią draugę, buvo tai, kad ji, Mindaugo surinkta informacija, susitikinėjusi su kitais vyrais ir tai jį "labai žeidė". Į teisėjo klausimą dėl Andželikai mestų šiurpių grasinimų (kad nupjaus pirštus) teisiamasis atsakė: "Nepamenu, gal ir galėjau taip grasinti..."
Andželika patvirtino, jog atimtąjį žiedą Mindaugas iš tiesų kadaise jai nupirko, tačiau ne padovanojo, o... mainais už skolą (mat vaikinas Andželikai buvo prasiskolinęs nemažai pinigų).
- To žiedo, kurį jis man nupirko, vertė yra kur kas mažesnė nei Mindaugas man buvo skolingas, - teisme tvirtino Andželika.
To, beje, vėliau nepaneigė ir teisiamasis.
Taigi teismui nieko kita neliko, kaip M. Milanaičio neteisėtus veiksmus įvertinti kaip plėšimą ir už tai skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią reikės atlikti pataisos namuose. Negana to, kaip minėta, jaunas vyras jau anksčiau buvo ne kartą teistas, už paskutinįjį nusikaltimą gavęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš pataisos namų paleistas puse metų anksčiau laiko (neprisidirbęs ištraukė vos tris mėnesiukus!), tad šis laiko tarpas irgi buvo pridėtas prie skirtosios bausmės už plėšimą. Be to, iš M. Milanaičio dar priteista 110 litų už valdiško advokato paslaugas. Jis suimtas teismo salėje.
