Tiek Oksfordo, tiek Stambulo valdininkai ima suvokti talentingų mokslininkų nutekėjimo į Šiaurės Ameriką grėsmę - šis reiškinys jau gerai žinomas Afrikos ir Rytų Europos šalims, kurių geriausi protai dažniausiai išvyksta į Europą.
"Kraustymasis" į užjūrį tyliai vyksta jau ne pirmus metus, o pagrindinė jo priežastis - menki biudžetai, inertiška biurokratija ir konservatyvūs viršininkai, kurie užkerta kelią profesiniam tobulėjimui bei "uždusina" mokslines idėjas.
Nustatyti išvykstančių specialistų skaičių sunku, nors, kaip rodo naujienų agentūros AFP biurų Europoje surinkti duomenys, per pastaruosius penkerius metus šis skaičius tikrai viršytų kelias dešimtis tūkstančių.
Naujausiame Jungtinių Valstijų savaitraščio "Time" numeryje spausdinamas straipsnis, kuriame teigiama, kad šiuo metu JAV gyvena apie 400 tūkst. gamtos, tiksliųjų ir technikos mokslų specialistų iš Europos.
Praėjusių metų kovą buvo paskelbtas Europos Komisijos tyrimas apie protų nutekėjimą. Jame Europos Sąjunga apibūdinama kaip "didžiausia pasaulyje protų gamykla", paruošianti daugiau tiksliųjų ir techninių mokslų specialistų nei Jungtinės Valstijos ar Japonija.
Tačiau Senojo žemyno blokui juos sunku išsaugoti. Trys ketvirtadaliai Europos mokslininkų, išvykusių į Jungtines Valstijas, užuot po kurio laiko grįžę namo, pasilieka dėl "JAV siūlomų konkurencingesnių karjeros ir įsidarbinimo galimybių", rodo tyrimas.
Iš dalies šią problemą sukelia vis didėjantys skirtumai tarp mokslui tenkančių investicijų.
ES, kur gyvena 379 mln. žmonių, moksliniams tyrimams ir jų plėtrai išleidžiama 1,94 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo tarpu 289 mln. gyventojų turinčiose Jungtinėse Valstijose šiems tikslams skiriama 2,8 proc. BVP, o Japonijoje, kur gyvena 126 mln. žmonių, - 2,98 proc. BVP.
Iš visų jėgų stengdamasi sustabdyti protų nutekėjimą, ES paprašė savo narių pasistengti moksliniams tyrimams ir jų plėtrai išleisti po 3 proc. BVP - į šią sumą įeitų privačios ir valstybinės lėšos.
Tačiau ne visoje Europoje padėtis vienoda. Švedijoje, kaip ir Suomijoje, kuri yra vienintelė ES šalis, skirianti mokslui 3 proc. BVP, "protų nutekėjimas nėra problema", teigia Švedijos statistikos agentūros darbuotoja Birgitte Bergstrand (Birgitė Bergstrand): "Kai kurie gal ir išvyksta iš šalies trumpam, bet daugumas sugrįžta".
Prancūzijoje daugiau kaip 4 tūkst. valstybinėse įstaigose dirbančių mokslininkų, tarp jų ir garsiausių laboratorijų direktoriai, pasirašė peticiją, kurioje grasina atsistatydinti, jeigu vyriausybė nesiims priemonių sustabdyti vis mažėjantį jų veiklos finansavimą.
AFP-BNS
