Pirmajame šiais metais Ministrų Kabineto posėdyje planuojama svarstyti tris dešimtis klausimų. Aplinkos ministerija posėdžiui teikia Būsto strategijos projektą. Iki 2020 metų parengta strategija siekiama padidinti būsto pasirinkimo galimybes visoms gyventojų grupėms bei renovuoti esamus gyvenamuosius namus.
Strategijos rengėjai pažymi, jog tam, kad programa būtų įgyvendinta, jai būtina sukurti tinkamą finansavimo mechanizmą. Tam siūloma parengti teisės aktų paketą, kad būtų galima apdrausti daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo kreditus. Projekto autoriai taip pat siūlo sudaryti Specialiųjų daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą savivaldybėse, skiriant jiems valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus, kad būtų galima padengti apie 30 proc. atnaujinimo projektų kainos.
Strategijos kūrėjų nuomone, reikėtų sudaryti sąlygas būstų reprivatizavimui. Tai leistų būsto savininkams atsisakyti nuosavybės teisės į būstą savivaldybės naudai, o ši už tai įsipareigotų tinkamai jį prižiūrėti ir atnaujinti. Būsto savininkai taptų nuomininkais, o nepajėgiantiems išlaikyti turimo būsto būtų leidžiama toliau jame gyventi.
Kitas pasiūlymas - atvirkštinė hipoteka. Ji padėtų spręsti senyvo amžiaus žmonių problemas, kai jie turi nuosavą būstą, tačiau nepajėgia jo išlaikyti. Atvirkštine hipoteka jie galėtų paversti savo būsto dalį pinigais, neišsikeldami iš buto. Pagal atvirkštinės hipotekos sutartį bankas periodiškai mokėtų savininkui visą likusį gyvenimą tam tikrą sutartą sumą, nustatytą remiantis esama buto verte. Savininkui mirus butas pereitų banko nuosavybėn. Prognozuojama, kad atvirkštinė hipoteka būtų paklausi didžiuosiuose miestuose, kur turto vertė yra pakankamai aukšta.
Įgyvendinus strategiją gyvenamųjų namų statyba nuo 4 tūkst. butų per metus išaugtų iki 12-15 tūkst. butų (2020 metais), o vienam gyventojui tenkantis naudingasis plotas padidėtų nuo 22,4 iki 29 kv. metrų.
Posėdyje ketinama priimti sprendimą dėl užsieniečių įsidarbinimo kvotos 2004 metams. Vyriausybė ketina šiemet padidinti įdarbinimo kvotą trečiųjų šalių piliečiams iki 1 tūkst. Pernai įsidarbinti Lietuvoje galėjo 800 užsienio piliečių.
ELTA
