Tomas DUOBA
2003-ųjų pavasarį Raseiniuose vykęs "pilietinis karas", kuriame kovojo "meškiukai" ir verslininkai dar nesibaigė, o tik iš gatvių persikėlė į teismus.
Verslininkai prieš "meškiukus"
Trumpai prisiminsime, kas gi tais metais vyko Raseiniuose. Juodžiausius kriminalinės kronikos puslapius tais metais rajone rašė "meškiukai". Vietiniai juos vadino mafiozais, tačiau iš tikrųjų tai buvo paprasčiausi chuliganai, kurie terorizavo ir vietinius, ir pro šalį pravažiuojančiuosius, nes buvo pamėgę šalia automagistralės esančias užeigas. Jose lūždavo ir baldai, ir niekuo dėtų žmonių kaulai, tačiau policija nelabai ką ir darė, tuo labiau kad įbauginti žmonės atsisakydavo rašyti pareiškimus.
Ypač pavojinga buvo "meškiukų" pramoga - lenktynės naktinių Raseinių gatvėmis. Apduję nuo alkoholio, o kai kas - ir nuo narkotikų, vyrukai lakstė nekreipdami dėmesio nei į šviesoforo signalus, nei į kitus automobilius. Toks neatsargumas kai kam baigėsi tragiškai - vienos avarijos metu buvo sunkiai sužaloti 7 žmonės, žuvo ir vienas iš "meškiukų".
Tokia situacija labai nepatiko vietos verslininkams ir jie susibūrė draugėn, kad duotų atkirtį chuliganams. Beje, ir tarp verslininkų buvo ir teistų, ir įtariamųjų, tad tas karas nebuvo jau toks šventas.
Kai kartą "meškiukai" sumušė tuometinio Seimo nario Kęstučio Skamarako sūnų, o vėliau nusiaubė brolių Vaidotų namą, tada susilaukė atkirčio. Pirmiausia buvo sumuštas iš vienas iš "meškiukų" lyderių - Darius Germanavičius. Po egzekucijos, surištomis rankomis ir kojomis, visiškai nuogas jis buvo išmestas pačiame miesto centre. Vėliau sumuštas Antanas Dumalakas, kurio, beje, tuo metu, kai buvo sumuštas Žydrūnas Skamarakas ir siaubiamas Vaidotų namas, išvis nebuvo Raseiniuose.
Beje, "meškiukų" pavadinimas gaujai ir prilipo nuo brolių Germanavičių. Iš pradžių taip buvo vadinami tik broliai, o vėliau - ir kiti apie juos besiburiantys. Germanavičiai vietiniams jau buvo "autoritetas", nes buvo teisti už plėšimą Kėdainiuose, tačiau sugebėjo beveik sausi išlipti iš balos. Tada grįžę į gimtinę ir ėmėsi daryti savo tvarką. O dar matydami, kad policininkai tik abejingai stebi chuliganų aibes, užsiaugino ragus. Ir, ko gero, tie ragai būtų išaugę dar didesni, bet jais užkabino ne tuos. Ir dabar daugelis mano, kad jei "meškiukai" nebūtų užkabinę Seimo nario sūnaus, tai dar būtų ilgai siautėję. Tačiau kai tuometinis Seimo narys Kęstutis Skamarakas viešai pasipiktino prastu vietos teisėsaugos darbu, sujudo visas Policijos departamentas. Į Raseinius sulėkė komisarai iš Vilniaus, buvo mestos papildomos policijos pajėgos.
Pavyko išgyventi
Tomis dienomis įvyko dar vienas įvykis, kuris irgi turėjo skaudžias pasekmes. Kaip tik dėl šio įvykio iki šiol nesibaigia teismų maratonas. Jo dalyviai ir teisėjai skirtingai traktuoja įvykius, tad, ko gero, be Aukščiausiojo Teismo įsikišimo nebus apsieita.
Taigi vieną "pilietinio karo" laikų naktį "meškiukams" priskiriamas Gintautas Lukša drauge su žmona ir jos dukra Živile grįžo iš uošvės. Privažiavęs prie namų vyriškis sunerimo - namas iš abiejų kiemo pusių buvo apsuptas maždaug dešimties automobilių. Iš jų geriausiai G. Lukša įsidėmėjo verslininko Č. Danieliaus visureigį "Toyota". Jame pastebėjo keletą žmonių, o už mašinos vairo sėdėjo pats Č. Danielius. Pasak G. Lukšos, šį žmogų jis įsidėmėjo, kadangi jį pažinojo, nors artimiau jiedu ir nebendravo.
G. Lukša akimirksniu suvokė, jog visa šita grupė laukia jo. Kadangi su tais žmonėmis jie nebuvo draugai, be to, mieste jau buvo kilusios batalijos ir žinodamas, ką žmonės galvoja apie jo ryšius su tų batalijų kaltininkais G. Lukša, neabejojo, jog susirinkusieji ketina jam užkurti pirtį. Todėl nė nepamėginęs sukti į namus jis paspaudė akseleratorių, pasileido tolyn ir pasuko iš miesto. Laukę automobiliai iš karto metėsi paskui jį, o priekyje visų važiavo Č. Danieliaus visureigis.
Išvažiavus į plentą Raseiniai - Baisogala, persekiojimas dar labiau suintensyvėjo. Iš paskos važiuojantys automobiliai bėgantį G. Lukšos "Seat Toledo" vis mėgino lenkti, akino vairuotoją ilgosiomis šviesomis, todėl šis, vis didindamas greitį ir tai išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tai vėl sugrįždamas į savąją, lenkti neleido. Pasak G. Lukšos, jo automobilis netrukus pasiekė 150 kilometrų per valandą greitį. Išvažiavus už miesto, nė per nago juodymą neatsiliekantys vijikai į bėglių automobilį pradėjo šaudyti. Pasak paties G. Lukšos, jo žmonos Jolantos ir tą vakarą kraupiausias minutes gyvenime išgyvenusios Živilės, šaudoma buvo iš juos persekiojančio visureigio.
Kiek šūvių iš tiesų paleista į bėglių automobilį, nėra suskaičiuota, tačiau vėliau jį apžiūrint, pastebėti net 36 šautiniai sužalojimai padaryti švininėmis kulkomis 6 mm. Įvykio aplinkybes tyrę kriminalistai gaudynių trasoje aptiko dvi 16-ojo kalibro šautuvų tūteles. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems tyrėjams taip ir nepavyko sužinoti, nei kur yra ginklai, iš kurių šaudyta į bėglius, nei kas iš tiesų šaudė. Remdamiesi nukentėjusiųjų parodymais ir vėliau atliktais tyrimais pareigūnai netgi kėlė prielaidas, jog šaudyta iš skirtingų gaudynėse dalyvavusių automobilių ir ne mažiau kaip dviem skirtingais ginklais. Tačiau, kaip jau minėta, ir šauliai, ir ginklai dingo tarsi į vandenį.
Jolanta Lukšienė teigė, jos tomis akimirkomis, kai pasigirdo šūviai ir kulkų smūgiai į automobilį, dukrai liepė nuo galinės sėdynės persėsti pas ją į priekį - bijojo, kad nebūtų nušautas vaikas.
Tokios gaudynės su pašaudymais truko maždaug 9 kilometrus, o baigėsi ties nuokalne į Dubysos slėnį. Mat šioje vietoje lėkdamas dideliu greičiu G. Lukša nesuvaldė automobilio ir šis kelis kartus vertėsi. Jo podukra Živilė iškrito laukan ir patyrė sunkią galvos traumą, jai buvo sulaužyti rankų ir kojų kaulai. Sunkiai sužalotas buvo ir automobilio vairuotojas. Fizine prasme lengviausiai šioje avarijoje nukentėjo J. Lukšienė.
Galbūt galima laikyti laimingu atsitiktinumu ir tai, jog kaip tik avarijos akimirką pro šalį važiavo į Raseinius grįžtantis greitosios pagalbos ekipažas. Avarija nutiko medikų akyse, todėl šie, atsigavę nuo patirto streso, galėjo skubiai suteikti pagalbą nukentėjusiems bei išsikviesti į talką daugiau ekipažų.
Iš pradžių medikų prognozės buvo labai liūdnos: vyras ir šešiametė vargu ar išgyvens. Persekiotojai sunerimo, ėmė tartis, kaip čia geriau išsisukus. Dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams vėliau buvo nuteisti keturi asmenys, dar du įtarti tokiu nusikaltimu, tačiau išteisinti vien dėl padarytų klaidų, ikiteisminio tyrimo metu taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Kuris teismas teisingesnis?
Savo kaltę dalyvavus šiame nusikaltime atkakliai neigė ir svarbiausiais įtariamasis Č. Danielius. Ir nors buvo surinkta nemažai jo kaltę liudijančių įrodymų, Šiaulių apygardos teismo manymu, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros iškeltą kaltinimą dėl pasikėsinimo nužudyti G. Lukšą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nepakako duomenų šiam žmogui nuteisti. Apygardos teismas praėjusių metų gegužės 10-ąją Č. Danielių išteisino bei atmetė G. Lukšo ir jo šeimos narių iškeltus daugiau kaip 130 tūkstančių litų siekiančius civilinius ieškinius.
Tokiu apygardos teismo sprendimu liko nepatenkinti ir patys nukentėjusieji, ir Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ramūnas Dobrovolskis. Todėl buvo kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą - prašyta panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria išteisinamas Č. Danielius ir jį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo, ir ne tik priteisti civilinį ieškinį nukentėjusiesiems, bet ir skirti 8 metų nelaisvės bausmę.
Dar sykį išnagrinėjęs šioje baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą Apeliacinis teismas aptiko nemažai Šiaulių apygardos teisme padarytų klaidų. Tačiau ir Apeliacinio teismo teisėjai nerado faktų, patvirtinančių, jog G. Lukšą buvo mėginama nužudyti tyčia, o Č. Danieliaus veiklą įvertino kaip nusikaltimą iš neatsargumo, dėl kurio įvyko sunkios pasekmės. Apeliacinis teismas, šių metų vasario 2-ąją paskelbęs savo sprendimą, iš dalies patenkino apeliacinį skundą - patenkino G. Lukšo šeimos pretenzijas į jų reikalaujamą civilinį ieškinį bei nuteisė Č. Danielių 3 metams nelaisvės. Betgi kol kas šiam vyrui už grotų sėsti kaip ir neteks, mat bausmės vykdymas jam atidėtas taip pat 3 metų laikotarpiui.
Taigi, du teismai, du skirtingi nuosprendžiai. Tačiau, anot Lukšų šeimos, jie nėra patenkinti ta Apeliacinio teismo nuosprendžio dalimi, kuria Č. Danielius nuteistas tik 3 metams ir, be to, lygtinai. Žmonės nė kiek neabejoja, kad G.Lukšą tą dieną iš tiesų norėta nužudyti, o ne vien "pasikalbėti" apie tai, ar jis kuo nors neprisidėjęs prie įvykių Raseiniuose.
Pasak Gintauto, jis gerai suprantąs, kodėl anuomet raseiniškiai manė jį prisidėjus prie "meškiukų" gaujos veiklos. Mat pats G. Lukša neslėpė praeityje buvęs mušeika, 3 kartus teistas už chuliganizmą. Todėl, daugelio manymu, toks žmogus negali būti niekieno kito pusėje, kaip tik vietinių banditų.
Pasak G. Lukšo, paskutinį kartą jis teistas 1987 metais ir nuo to karto nė sykio nebeturėjo problemų su teisėsauga. Minėtų įvykių metu jis taip pat niekur nesikišęs ir ramiai sau dirbęs savo paties įmonėje.
O kai sugrįš "meškiukai"...
Po šios nelaimės aistros Raseiniuose aprimo - čia atlėkė ne vienas komisaras iš Vilniaus, gatvėse pasirodė daugybė iš Kauno atvykusių policininkų. Kiek greičiau pajudėjo ir bylos, iškeltos "meškiukams".
Marius Germanavičius (23 m.), vienas iš "meškiukų" lyderių kali Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose. Už grotų jis atsidūrė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimo. Beje, Marius yra įspūdingų kūno matmenų, o ir pataisos namuose vis dar "dailina" savo kūną. Jis net buvo papuolęs į skandalą, nes jam buvo bandoma perduoti 15 ampulių anabolinių steroidų. Raseiniškis Valdas Bakšys juos buvo paslėpęs sportbačiuose, tačiau pataisos namų pareigūnų nepergudravo.
Ne kartą buvo nuteistas ir Darius Germanavičius (26 m.). Jį po taip vadinamo jo "pilietinio karo" sulaikė policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus patarėjų grupės vyriausiasis komisaras Algirdas Stončaitis. Jis sugebėjo įkalbėti besislapstantį D.Germanavičių susitikti ir akis į akį su juo bei "meškiukų" lyderį atlydėjusiu jo bendru vienas uždėjo abiem antrankius. Šiuo metu Darius jau išleistas iš Pravieniškių.
Kol kas Raseiniuose vėl vyrauja buitiniai nusikaltimai - girtuoklių pasibadymai peiliais, plėšimai, vagystės.