Važiavau savo automobiliu miesto gatve. Staiga matau: iš nuosavo namo kiemo išbėga jauna moteris, apsivilkusi chalatėlį, įsispyrusi į kambarines šlepetes, ir karštligiškai stabdo pravažiuojančius automobilius.
Sustoju. Nieko neklaususi ji įsėda ir sukomanduoja: "Paskui raudoną "audinę", greičiau!" Spusteliu greičio pedalą ir greit pasivejam reikiamą mašiną. Moteris tylėdama įtemptai žiūri į priekį. "Audi" greitai sustojo, į ją įsėdo daili mergina. Persekiojimas tęsėsi. Ir tada mano keleivė pravirko. Iš jos nerišlaus pasakojimo supratau, kad mes sekame jos neištikimą vyrą, o ta mergina, įsėdusi į mašiną, jos geriausia draugė. Banali istorija. Dar kurį laiką važiavome įkandin jų, paskui, kai išvažiavome į užmiestį, aš pasiūliau grįžti, nes, šiaip ar taip, viskas aišku. Pasukus atgal ji netikėtai kreipėsi į mane: "Atleiskite, gal galėtumėt skirti man šiek tiek laiko? Dabar negaliu likti viena. Prašau. Man taip sunku. Gal išgerkime ko nors?"
Matau, moteris iš tikrųjų apimta isterijos, dar ims ir pasidarys ką nors. Nusipirkome butelį konjako, užkandos, užsukome pas mano draugą, aš pasiėmiau jo kolektyvinio sodo namelio raktus ir išvažiavome į užmiestį.
Anot moters, ji vyrui buvo neištikima pirmąsyk. Pasakojo, kad labai jį mylėjo, o jis visada jai priekaištavo, kad esanti šalta lovoje.
Mano atsitiktinę meilužę galėjai kaltinti kuo nori, tik ne šaltumu.
Ar galite įsivaizduoti moterį, kuri per vieną naktį nusprendė praktiškai įgyvendinti visą "Kamasutrą"?
Ir darė tai su dideliu entuziazmu, išmone... Nė nepastebėjom, kaip "atsijungėm"...
Kai prabudom, saulė jau buvo aukštai. Ji rengėsi rausdama ir gėdydamasi. Buvo aišku, kad sugrįžo vakarykščiai prisiminimai apie vyro išdavystę. Neprivažiavus namų ji paprašė sustoti: "Ačiū už viską. Negalvok apie mane blogai". Pakeliui į namus mėginau įsivaizduoti, kaip ji pasiteisins vyrui. Apkaltins neištikimybe ir reikalaus pasiaiškinimo ar atgailaus pati? Moteris - visada mįslė.
