Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio apygardos teismo sprendimu Pasvalio rajone, Kalno kaime, gyvenęs Artūras Piatkovas (20 m.) pataisos namuose praleis dvejus metus. Tokia bausmė anksčiau neteistam jaunuoliui skirta už nužudymą, peržengus būtinosios ginties ribas.
Buvo praėjusiųjų metų sausio dešimtosios vėlus vakaras. Vienoje minėto kaimo gryčioje mišri kompanija rymojo prie butelio svaigalų. Tarp gėrovų buvo ir čia gyvenantis Artūras Piatkovas bei pastarojo patėvis Danas Riliškis.
Kaip reikiant įkaušęs A. Piatkovas nuėjo miegoti. Vaikinas nespėjo užsnūsti, kaip išgirdo motinos pagalbos šauksmą. Greitai atbėgęs į kambarį, kuriame tęsėsi išgertuvės, Artūras išgirdo patėvio riksmus bei keiksmus, nukreiptus ne į padauginusius svečius, o į savo sugyventinę, Artūro motiną Sigitą Kalininą. Artūras Piatkovas teisme prisiminė gerai įsidėmėjęs, jog įtūžęs patėvis rankose laikė peilį...
- Ką čia darai? - susinervinęs šūktelėjo posūnis.
Ir iškart sulaukė patėvio smūgio... Griūdamas Artūras išdaužė kambario durų stiklą, tačiau net ir tai patėvio nesustabdė - šis kumščiais švaistėsi toliau. Kaip prisipažino A. Piatkovas, mušamam jam vienu metu pavyko iš patėvio rankų peilį ištraukti. Nieko nelaukęs, A. Piatkovas šiuo įrankiu dūrė patėviui tiesiai į krūtinę. Beje, tris kartus. Vyriškis mirė vietoje.
- Aš tikrai nenorėjau jo nužudyti, - teisme prisiekinėjo teisiamasis. - Tik bandžiau apginti save bei motiną... Jis mudu anksčiau buvo ne kartą sumušęs...
Teismas priėjo prie išvados, jog Dano Riliškio veiksmai jo artimiesiems nebuvo netikėti (kaip minėta, išgėręs vyras smurtaudavęs ir anksčiau), taigi ir negalėjo sukelti A. Piatkovui didelio sumišimo, išgąsčio, ūmaus susijaudinimo. Tuo labiau, jog D. Riliškis švaistėsi tik kumščiais - peilio nenaudojo. Neaišku esą ir tai, ar patėvis apskritai savo rankose tą peilį turėjo (mat tiesioginių įvykio liudininkų neatsirado, o A. Piatovo motina tvirtino tuo metu buvusi neblaivi, todėl nieko neprisimenanti).
Taigi buvo nuspręsta, jog, nors D. Riliškis ir kėlė aplinkiniams pavojų, tasai pavojus, kaip teigiama nuosprendyje, "nebuvo tokio lygmens, jog tam, kad apsiginti, Artūrui Piatkovui buvo būtina panaudoti peilį ir atimti patėvio gyvybę".
Tad nors ir buvo pritaikytas baudžiamąją atsakomybę švelninantis straipsnis, teisiamajam A. Piatkovui realios laisvės atėmimo bausmės išvengti nepavyko.
