Laikraščio skaitytojas A. K. rašo, jog 18 metų dirbo suvirintoju. Jis norėtų išsiaiškinti, ar teisingai elgiasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko rajono skyrius, nepripažįstantis vyriškio darbo kenksmingu ir neskiriantis pensijos anksčiau laiko.
Kadangi gauname nemažai laiškų, kuriuose prašoma paaiškinti pensijų skyrimo tvarką, šį klausimą išnagrinėsime plačiau.
Advokato A. Venckaus teigimu, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi visi LR gyventojai, kurie nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Pagrindinė dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pagrindinės pensijos dalies dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, kurios dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio (1 MGL - 125 Lt). Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, atsižvelgiant į šių asmenų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas per draudimo laikotarpį. Asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai atitinka šias sąlygas: sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, kol pasieks nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims - 60 metų, vyrams - 62 metus ir 6 mėnesius. Minimalus draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų. Jei asmuo neturi būtinojo, bet turi minimalų senatvės pensijai gauti draudimo stažą, pagrindinė senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.
Asmenims, kuriems iki 1995 metų sausio 1 dienos, kuomet įsigaliojo pensijų įstatymas, nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija, arba po šio įstatymo įsigaliojimo - kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo nustatytą laiką ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5 metų požeminius darbus, darbus kenksmingomis sąlygomis ir karštuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymą už 10 metų. Vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr. 2 (šiame sąraše yra ir suvirintojai), kompensacijos skiriamos ir mokamos už 5 metus. Prireikus į šių asmenų darbo laiką kompensacijai gauti įskaičiuojamas jų požeminių darbų, darbų kenksmingomis sąlygomis ir karštuose cechuose darbo laikas. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei tokiai kompensacijai gauti reikalaujama ne mažesnio kaip 10 metų darbo stažo kenksmingomis sąlygomis, turi būti dirbta ne mažiau pusės šio laiko 1988 - 1994 metais; jei reikalingas ne mažesnis kaip 15 metų darbo stažas, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1986 - 1994 metais. Jei asmuo turi teisę į kelias kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas - išmokama didžiausioji. Mėnesio kompensacijos dydis lygus 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Asmenims, įtrauktiems į sąrašus Nr. 1 ir Nr. 2, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių (iki jiems sukaks nustatytas senatvės pensijos amžius), už kiek mėnesių priklauso kompensacija. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas pasibaigia (ar pasibaigė iki 2001 metų lapkričio 11 dienos), bet asmuo dar nėra sukakęs (ar nebuvo sukakęs 2001 11 09 ) senatvės pensijos amžiaus, kompensacija mokama iki jam sukaks senatvės pensijos amžius, nepaisant to, kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičius. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas įrodomas darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais pagal archyvinius dokumentus, archyvinių įstaigų pažymėjimus, karinius liudijimus, atsiskaitomąsias knygeles ir t. t. Dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima kreiptis prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos arba bet kuriuo atveju po šios teisės atsiradimo dienos. Jeigu asmenys dėl to kreipėsi pavėluotai, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pateikimo dienos. Socialinio draudimo skyriaus vedėjo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, po to - teismui.
