Kokia graži mažytė mano pensija -
Kaip lašelis džiaugsmo gintarinio!
Myliu ją - tai mano egzistencija,
Kada dedu į tuščią piniginę.
Tačiau jinai labai greit pasibaigia,
Kada nelemtus mokesčius sumoku.
Tada skylėtas kelnes pasiraitęs
Tarsi pajacas labdaringai šoku.
Dažnai lekiu į mišką rinkt paliepių
Ir į šiukšlyną bėgu - buteliauju!
Pas ūkininkus kartais "baudžiavą" atlieku,
O kartais ir savaitę pabadauju.
Kokia graži mažytė mano pensija,
Tačiau apkandžiota, sudžiūvusi, skylėta!
Jinai menkai palaiko mano egzistenciją
Prie gęstančios gyvybės silueto...
A. Šleikus
REKLAMA
