Per 20 kilometrų nuo Vilniaus Ukmergės link esanti Maišiagala, tiksliau, pirtis netoli šio miestelio, prieš kiek laiko tapo politinių išbandymų poligonu Algirdui Mykolui Brazauskui, tuomet ėjusiam Lietuvos prezidento pareigas. Pamedžiojęs greta stūksančiame Žaliosios miške, buvusiuose sovietinės nomenklatūros plotuose, su buvusiu kompartijos bičiuliu, tuomečiu Latvijos prezidentu Gunčiu Ulmaniu, gal nuo skysčio, gal nuo pirtelės dūmo apsvaigusia galva tuometis Lietuvos vadovas lengva ranka kaimynui pažadėjo dalį savo šalies jūros šelfo su galbūt naftingais klodais. Į viešumą iškilęs pirmasis skandalas A.M.Brazauskui tebuvo lyg žąsinui - vanduo.
Maišiagalos trauka sunkiai nusakoma. Gal todėl, kad netoli jos dar nuo sovietinių laikų žemėje sandėliuojamos radioaktyviosios atliekos, o gal kaltas pačios vietovės pavadinimas, kildinamas iš žodžių samplaikos "maišo galas", paprastai turinčios neigiamą atspalvį.
"Ekstra" aptiko viešai neskelbtą faktą ir turi pagrindo įtarti, kad Maišiagala koją pakišo ir buvusiam Seimo pirmininkui, Naujosios sąjungos įkūrėjui ir vedliui Artūrui Paulauskui. Per patį žemgrobių skandalą, kai STT pareigūnai bandė atskleisti net mažiausio rango valdininkėlį, neteisėtai arba abejotinai įsigijusį nekilnojamojo turto, tuomečio Seimo pirmininko uošvei Aksenijai Stankevič pavyko greta Maišiagalos, prie nedidelio Variekos ežeriuko, nusipirkti 5,5 ha miško. Buvęs miško savininkas, A.Paulausko partijos kolega ir bendrasuolis Seime Valerijus Tretjakovas nuosavybės toje vietoje anksčiau niekada nebuvo turėjęs. A.Paulauskas teigia šio fakto nežinantis, tačiau paprašytas sandorį įvertinti iš politinės tribūnos, tai daryti kategoriškai atsisakė.
Arti ir ramu
Už Maišiagalos kelis kilometrus pavažiavus senuoju asfaltuotu keliu Širvintų kryptimi, skersai gulasi Musės upelis. Nors aplinkui dirbama žemė arba jau apleisti dirvonai, dar nenusileidus nuo kalniuko iki upės, kairėje pusėje, - vos dvidešimties hektarų giraitė. Pusė jos - gal prieš keturis dešimtmečius greičiausiai kolūkio sodintas pušynas, kita dalis - alksnių ir beržų mišrainė. Tai - Turlojiškių kaimas. Kai medžiai buvo nedideli, pro jų viršūnes švietėsi kelių hektarų properša. Čia tyvuliuoja pelkėtų kemsynų supamas Variekos ežerėlis. Iki jo akies vasarą nusigausi nebent neseniai paskubomis numestais nukirstais medžių kamienais. Ežero žuvys žvejams pasiekiamos paprastai žiemą.
Prašalaitis nelabai ir supras, kad nykštukinėje giraitėje tarp laukų teliūškuoja vanduo. Vienas nuo asfaltuoto kelio vedantis, greičiausiai praėjusią vasarą padarytas keliukas baigiasi laukuose ir juo klampodamas net medžiams numetus lapus nesupranti, kad esi atsidūręs greta vandens telkinio. Kitas - pro pušynėlį vedantis žvyrkelis nusuka tolėliau Variekos į laukuose išsimėčiusius vienkiemius. Idiliška vieta ramiam poilsiui, o norint - ir galimybė gamtos prieglobstyje apsigyventi nuolat. Pro šalį tįsta dujotiekis. 2002 metų vasarą šios 20 hektarų giraitės šeimininku tapo tuometis Seimo narys, Naujosios sąjungos atstovas Valerijus Tretjakovas.
Turlojiškių naujakurys
Arvydas Vosylius, Širvintų rajono žemės tvarkymo skyriaus viršininkas, "Ekstrai" tvirtino, jog tuometis Seimo narys V.Tretjakovas Turlojiškėse anksčiau nėra turėjęs nuosavos žemės. Dvidešimt hektarų miško, kuris visas dar prieš trejus metus priklausė tuomečiam politikui, buvo įsigytas perėmus kitų pretendentų teisę susigrąžinti nekilnojamąjį turtą. Kitaip sakant, V.Tretjakovas, kaip ir nemaža dalis to meto mąstančių politikų ir valdininkų, sėkmingai pasinaudojo dabar jau panaikinta įstatymo spraga.
2002 metų birželį V.Tretjakovas nusipirko dviejų savininkų prie Variekos ežero esančius tris miško sklypus. Iš Trakų rajone, Vievyje, gyvenančios Teresos Vydmantienės seimūnas įsigijo du bendro 11,45 ha ploto sklypus, o iš Vilniaus rajone, Gineitiškėse, gyvenančio Leonardo Gladkovskio, savo buvusio kaimyno (V.Tretjakovas anksčiau gyveno greta esančiose Buivydiškėse, - red.) - dar 5,5 ha miško. Iki šio sandorio likus dviem savaitėms, pačiam V.Tretjakovui Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Turlojiškių kaime grąžinta 3,95 ha miško.
Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkas A.Vosylius sakė nežinantis, ar savo, ar ne savo žemę į Turlojišių kaimą atsikėlė V.Tretjakovas. "Anksčiau ši žemė - per aštuonis hektarus - buvo Barskūnų ir Verbalaukio kaimuose, ji priklausė Vaclovui Matulianecui. Ar šis vyras yra politikui giminė, ar politikas perėmė teisę į šią žemę, duomenų neturiu", - sakė valdininkas. Tačiau ne tik V.Tretjakovas, bet ir T.Vydmantienė bei L.Gladkovskis nėra anksčiau turėję nekilnojamojo turto Turlojiškių kaime. Jis atsirado ekvivalentu perkėlus kitose vietovėse turimą turtą: moteriai anksčiau priklausė 4,54 ha žemės Vilniaus rajono Antakalnių kaime, o vyriškiui - 3,39 ha žemės Barskūnų kaime.
Susidomėjo STT
Nežymi smulkmena: politikas V.Tretjakovas viso miško masyvo savininku tapo ne jį nupirkęs iš atsitiktinių savininkų kaimynų. Pasirodo, tiek L.Gladkovskis, tiek T.Vydmantienė buvo per notarą įgalioję V.Tretjakovą tvarkyti visus jiems priklausančios žemės reikalus: rūpintis žemės grąžinimu, matavimu, perkėlimu. Seimūnas neturėjo vienintelės teisės - išsirūpinęs žemę jos parduoti.
Rekordišku nekalbumu Seime pasižymėjusį V.Tretjakovą žemės tvarkymo reikalai kamavo tuo metu, kai spauda springo publikacijomis apie korupciją susigrąžinant nekilnojamąjį turtą. "Ekstra" tuo metu pliekė ir aukščiausius Žemės ūkio ministerijos vadovus, jų pavaldinius, ministerijai pavaldžių institucijų pareigūnus, teisėjus, kurie "perėmė teisę" į ne savo žemes, kurias vėliau atsikėlė į vaizdingas, tykias paežeres. Dėl galimos korupcijos tyrimą pradėję STT pareigūnai tuomet "Ekstrai" atvirai prisipažino, kad greičiausiai nebus nubaustas nė vienas "naujasis lietuvis", nes milijoninės vertės turtas įsigyjamas atsargiai ir apdairiai, stengiantis nepažeisti galiojančių įstatymų.
"Greičiausiai teks kalbėti tik apie politinę atsakomybę", - tada prognozavo tuometis STT vadovas Valentinas Junokas. V.Tretjakovo įsigyti miško sklypai, perėmus teisę iš pretendentų, taip pat pakliuvo į STT tinklus. Šio politiko pavardė buvo minima ir sąraše tų seimūnų, kurie buvo suspėję įsigyti daugiausia sklypų - Ramūno Karbauskio, Algimanto Matulevičiaus, Mindaugo Basčio. Tačiau po atlikto tyrimo teisėsaugos pareigūnai teigė neaptikę jokių neteisėtų V.Tretjakovo veiksmų. Jiems teužkliuvo politiko gauti žemių savininkų įgaliojimai tvarkyti reikalus. Tai - ne baudžiamoji, o tik moralinė atsakomybė.
Kodėl nelijo lietus
"Iš didelio debesies - mažai lietaus" - tokiomis ir panašiomis antraštėmis 2004 metų kovą mirgėjo spauda, smerkusi STT ir jos vadovą V.Junoką dėl neva išpūsto žemgrobių skandalo. Mat tuomet pagrindinis šalies seklys prisipažino neaptikęs nė vieno žemgrobio parlamentaro.
"Nenustatyta, kad asmeniškai politikai - Vyriausybės arba Seimo nariai - būtų pažeidę žemės reformą reglamentuojančius įstatymus. Nustatyti atvejai, kai įstatymus pažeidė specialistai, atsakingi už įstatymų vykdymą", - viešai į krūtinę mušėsi į Seimą ataskaitą apie vykdytą tyrimą atnešęs V.Junokas. Tačiau keistas nesusipratimas: aukščiausias STT vadovas į parlamentą taikė tuo metu, kai Seimo pirmininkas A.Paulauskas posėdžiavo. Todėl aplanką su politikų pavardėmis svečias paliko Seimo pirmininko sekretoriate.
Kodėl tuomet du aukšti pareigūnai nesusitiko? Šį galbūt į akis nekritusį faktą būtų galima aiškinti dvejopai. Viena vertus, V.Junokas jau anksčiau buvo sulaukęs tiek A.Paulausko, tiek kitų Seimo narių aštrių priekaištų, kad niekuo nepagrįstos užuominos apie Seime esančius žemgrobius smukdo institucijos autoritetą rinkėjų akyse. Tačiau šiandien, žinodami visą V.Tretjakovo žemės sklypų istoriją, negalime atmesti versijos, kad V.Junokui toks susitikimas buvo gėdingas ir nepriimtinas.
2004 metų kovą išvengęs susitikimo su Seimo pirmininku, V.Junokas turėjo žinoti, kad mažiau nei prieš tris mėnesius dalis V.Tretjakovo miško sklypo - 5,5 hektaro buvo parduota A.Paulausko uošvei Aksenijai Stankevič. Kitaip vargu ar galėjo būti, nes politikų įsigytų žemės sklypų istorijas STT agentai buvo išnarstę iki kaulelių: žinojo ir iš ko, kokiu būdu įsigiję, ir kam ir kokiais būdais perleidę nekilnojamąjį turtą.
V.Tretjakovas pakliuvo tik į neveikiančias Seimo Etikos komisijos girnas. Kolegos sutiko su V.Junoko ataskaitoje pateikta informacija, kad pagal įgaliojimą tvarkęs kitų savininkų žemės reikalus V.Tretjakovas "sukėlė visuomenėje abejonių dėl savo poelgio nešališkumo". Etikos sargai kolegai rekomendavo "ateityje vengti tokių sandorių, kurie visuomenėje gali sukelti abejonių dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto". Kitaip sakant, Etikos komisijos išvados tapo nei velniu, nei gegute. Tvarkydamas kitų piliečių žemės sklypų įforminimą, V.Tretjakovas "sukėlė abejonių poelgio nešališkumu". Kita vertus, viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo, nes politiko veiksmai, komisijos teigimu, tik "gali sukelti abejonių".
Pakeitė tikslinę paskirtį
Įsigijęs vos per 20 hektarų miško, tuometis Seimo narys V.Tretjakovas ėmėsi savotiško biznio. Kadangi įstatymai leidžia mišką dalyti į ne mažesnius kaip 5 hektarų sklypelius, jis netrukus užsakė visų sklypų detalųjį planą: tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti padalijant į keturis atskirus miškų paskirties sklypus ir suformuojant... keturias namų valdas. Kaip "Ekstrai" sakė Širvintų rajono vyriausiasis žemėtvarkininkas A.Vosylius, pakeisti paskirtį nebuvo sunku. Nors dalis miško masyvo ir apaugusi tuojau pradėsiančiomis bręsti pušimis, šiandien giraitė laikoma ketvirtosios kategorijos, ūkiniu, mišku, kur galima statyti namus. Taigi suformavus keturis atskirus sklypus su būsimomis vietomis namų valdoms, trys jų po kelių mėnesių buvo parduoti. Vienas atiteko A.Paulausko uošvei A.Stankevič, du - 5,06 ir 5,02 hektaro UAB Finansų ir turto valdymo biurui. Ketvirtąjį sklypą V.Tretjakovas pasiliko sau.
A.Stankevič dabar teisiškai valdo du vienoje vietoje esančius sklypelius. Individualų namą ar statinį politiko uošvė galės statyti veik 23 arų sklype, kurio vidutinė rinkos vertė - 4,6 tūkstančio litų. Kitas - apie penkių hektarų miško bei žemės sklypas vidutine rinkos verte įvertintas veik 9 tūkstančiais litų, o miško indeksuotoji vertė beveik 19 tūkst. litų.
"Ekstrą" konsultavusių turto vertintojų teigimu, A.Stankevič sklypas prie Variekos ežero šiandien vertinamas mažiausiai ketvirtadaliu milijono litų. Kai "Ekstra" lankėsi šioje vietovėje, buvo matyti, kad A.Stankevič priklausančiame sklype kirsti medžiai, galbūt būsimiems statiniams, mėginta vykdyti žemės darbus. Iki pušyne ant ežero kranto padarytos proskynos veda išvažinėtas keliukas. Nuo proskynos keliasdešimt metrų miško samana žemyn - ir idiliško kelių hektarų miško ežerėlio vilnys.
"Uždarytas reikalas"
V.Tretjakovas, grįžęs į savo buvusią darbovietę UAB "Litovskij kurjer", kurios savininkas yra, nebuvo linkęs leistis į ilgesnes kalbas apie sklypo prie Variekos ežero istoriją. "Tai jau uždarytas reikalas, mane svarstė Etikos komisija. Jokių pažeidimų tenai nėra", - buvusio politiko manymu, pernykščio sniego ieškoti neverta. Paklaustas, kokiai firmai pardavė į Turlojiškių kaimą atsikeltos žemės du sklypus, V.Tretjakovas irgi nebuvo linkęs leistis į detales. "Jie mane patys susirado. Nepažįstu ir Romano Mikelevičiaus", - pašnekovas leido suprasti, kad jo turtą nupirkusios UAB Finansų ir turto valdymo biuro direktorius R.Mikelevičius jam nėra nei draugas, nei pažįstamas. Pasirodo, ir A.Stankevič pavardė buvusiam seimūnui nieko nesako: "Nežinau, nepažįstu. Tą moterį prirodė du sklypus nupirkę verslininkai", - "Ekstrai" sakė V.Tretjakovas.
Nepagauna minties
"Ekstros" paklaustas, ką žino apie naujus uošvės turtus, įgytus iš buvusio partijos kolegos V.Tretjakovo, buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas iš pradžių sakė nieko nežinąs, nes "nelabai ypatingų reikalų" su uošve turi, nelabai domisi. "Na, ne, nežinau, reikės paklausti", - pokalbio pradžioje politikas bandė kalbėti taip, lyg sužinojęs netikėtą naujieną. Tačiau gilūs atodūsiai greičiausia išdavė, kad žurnalistams žinoma "netikėta naujiena" jam pačiam ganėtinai nemaloni. Ar galėjo būti taip, jog A.Paulausko partijos kolega V.Tretjakovas, su kuriuo kartu Ukrainoje šventė Seimo pirmininko gimimo dieną, po metų savo šefui taip ir neprasitarė pardavęs sklypą A.Stankevič? Gal sklypas - savotiška dovana ar pakiša A.Paulauskui jo penkiasdešimtmečio proga? Juk politikas pusės amžiaus gyvenimo jubiliejų šventė 2003 metų vasaros pabaigoje, o po trijų mėnesių jo uošvė tapo penkiahektario miško sklypo savininke.
"Kad ne. Aš nežinau šitų dalykų visai, - A.Paulauskas sakė, kad ir praėjus trejiems metams, jis tikrai nieko nežinantis apie uošvės pirkinį. Nors šeimos rate prisipažino su žmona Jolanta aptarinėjantis šeimos reikalus, uošvės turtų neaptarinėję". Nejaugi politiko vaikus anksčiau prižiūrėjusi A.Stankevič nutolusi nuo A.Paulausko šeimos? "Paklauskite konkrečiau, aš atsakysiu. Žodžiu, ačiū", - virptelėjusi A.Paulausko kalba rodė, kad politikas greičiausiai nenori sakyti visos jam žinomos tiesos. Paprašytas uošvės pirkinį įvertinti kaip politikas, A.Paulauskas iškart šoko: "Kodėl kaip politikas? O ką aš turiu atsakyti? Aš nesuprantu klausimo. Aš nepagaunu minties, ko norite manęs paklausti. Aš nesuprantu, kuo čia aš dėtas ir kuo čia dėtas tas klausimas? Gali būti tūkstančiai tokių ir panašių klausimų".
A.Paulausko teigimu, svarbiausia, kad jo partijos kolega V.Tretjakovas "yra teisėtas savo turto turėtojas, kad jis turi pagal mūsų įstatymus". Seimūno teigimu, jo uošvės ir V.Tretjakovo sandoris yra jų abiejų reikalas. Kiek atviresnė "Ekstrai" buvo politiko žmona Jolanta Paulauskienė. Moteris prisipažino žinanti, kad jos motina "kažką pirko" prie Maišiagalos, bet tiksliai nežinanti. "Čia buvo prieš keletą metų, aš nelabai domėjausi", - smalsumo stoką J.Paulauskienė aiškino tuo, kad motina gyvena atskirai. Paprašyta įvertinti motinos pirkinį kaip politiko žmona, J.Paulauskienė stebėjosi: "Pirko, ir tiek. Ar to negalima daryti? Tai jos reikalas. Pašnekovės teigimu, jos šeimai šio sklypo nereikia, nes turintys savą ir dar namą jame.
Sklypai - nepigūs
Kur kas atviresnis kalbėdamas apie įsigytus sklypus buvo R.Mikelevičius. Tarptautinių gabenimų bendrovės RRT savininkas, jo žodžiais, samdomas direktorius bendrovėje Finansų ir turto valdymo biure, "Ekstrai" sakė, kad pastarosios bendrovės vardu sklypus iš V.Tretjakovo įsigijo užsienio piliečiai. "Jie yra ir bendrovės savininkai. Jie pardavėją patys susirado, smulkmenų, ar jie pažįstami su politikais, ar ne, - nežinau", - neslėpė R.Mikelevičius, dar ir oreivių klubo "Padangių gėlės" prezidentas, Lietuvos oreivių draugijos vadovas, Vilniaus regiono kredito unijos pirmininkas.
Pašnekovas nenorėjo detalizuoti, kas tokie ir iš kokios valstybės tie paslaptingieji verslininkai žemės pirkėjai. Tačiau paklausus, ar jie kartais nėra Rusijos piliečiai, skubėjo patikslinti: girdi, jie - vienos Pabaltijo valstybių piliečiai. Paklausus, kiek bendrovė mokėjo už du dešimties hektarų miško sklypus, kuriuose iš pradžių planuota statyti namus ir juos parduoti, R.Mikelevičius nenorėjo sakyti. Tačiau patikino, kad už kiekvieną mokėjo "viso labo po dvidešimt tūkstančių litų".
"Taip, tada man Valerijus Tretjakovas pašnibždomis sakė, kad mūsų kaimynė Aksenija Stankevič - Seimo pirmininko uošvė", - R.Mikelevičius neslėpė puikiai žinantis, kokius kaimynus kartu su nepigiu pirkiniu jo vadovaujama bendrovė įsigijo prieš keletą metų. Turto vertintojų teigimu, čia vienas aras žemės kainuoja 2-3 tūkstančius litų.
Dzūkijos "grybai"
Uošvės pirkinys iš partijos kolegos 2003-iaisiais A.Paulauskui greičiausiai įkvėpė tikėjimą, kad lengvatinė žemės sklypų įsigijimo sistema pagal partinę liniją gali sėkmingai veikti. Kaip žinoma, 2005 metais tuomečio Seimo pirmininko tėvas Stasys Paulauskas Varėnos rajone, Mergežerio kaime, įsigijo dar sovietiniais laikais statytą, tačiau jau nebeveikiantį grybų supirkimo punktą su greta suformuotu žemės sklypu. Valda - pačiame Mergežerio viduryje, šalia - upelis, už kelių šimtų metrų įtekantis į kalvų ir miškų supamą ežerą. Keistas sutapimas: praėjus keliems mėnesiams, visai netoli Mergežerio, Kriokšlio kaime, buvusią grybų supirktuvę su žemės valda įsigijo ir tuomet buvusio A.Paulausko politinių kovų bendraminčio, jo dešiniąja ranka laikyto Seimo nario Artūro Skardžiaus sūnus Mantas. Galima spėti, kad abiejų politikų šeimos narius į Varėnos miškus bus atvedęs ne kas kitas, o dažnai Naujosios sąjungos pilkuoju kardinolu vadinamas ir iš čia kilęs Seimo narys Gediminas Jakavonis. Mat jis tokį punktą Puvočiuose įsigijo dar 2003-iaisiais. Turto gausėjimo šiems politikams gal ir nevertėtų pavydėti, jei ne viena aplinkybė. Visos šios grybų supirktuvės anksčiau tebuvo laikini statiniai. Įstatymas nustato, kad nei laikinųjų pastatų, nei nuosavybės teisių į juos nekilnojamojo turto registre registruoti negalima. Tačiau Varėnos valdininkai kažkodėl nusprendė, kad politikų apdairiai įsigytos griuvenos nėra laikini statiniai.
"Vsio zakono", - apie kompartijos turto dalybas prieš penkiolika metų yra pasakęs neseniai į pensiją išėjęs vienas žymus politikas. Šis posakis tiktų ir A.Paulausko atveju. Tačiau šiandien politikai ne tokie atlapaširdžiai. "Su tėvais nelabai tuos reikalus aptarinėju - tegu patys tvarkosi", - A.Paulauskas mėgino sakyti, kad ir Varėnos atvejis, kaip ir uošvės sklypo prie Maišiagalos įsigijimo istorija, jam tėra "lyg tarp kitko girdėtas ir nežinomas".
