Anglijoje esančio senovinio didžiulių akmens luitų komplekso Stounhendžo (Stonehenge) statybose galėjo dalyvauti atvykėliai iš žemyninės Europos.
Šią mokslinę hipotezę iškėlė britų archeologai, netoli istorinio paminklo aptikę unikalią kapavietę, kurios amžius siekia apie 4300 metų ir apytikriai sutampa su Stounhendžo komplekso amžiumi.
Kape mokslininkai surado skeletą žmogaus, kuris, sprendžiant pagal palaikų dantų tyrimus ir kitus kape rastus daiktus, buvo išeivis iš dabartinės Šveicarijos, pietų Vokietijos arba vakarų Austrijos teritorijų, praneša agentūra AP.
Pasak archeologų, tai gali būti Alpių lankininko palaikai, mat kapavietėje aptikta daug titnago antgalių strėlėms. Šie antgaliai ir kiti radiniai - variniai peiliai, auskarai, apyrankės ir keramikos dirbiniai - priklauso kultūrai, kuri vyravo Bronzos amžiaus Alpėse. Kape rasti aukso dirbiniai, datuojami apie 2470 metais prieš Kristų, yra patys seniausi šios rūšies daiktai, iki šiol rasti Didžiosios Britanijos teritorijoje.
Kape iš viso buvo aptikta apie 100 įvairių daiktų. Archeologų manymu, palaidojimo turtingumas rodo, kad lankininkas užėmė aukštą vietą tuometinėje socialinėje struktūroje.
Mokslininkų teigimu, lankininkas mirė būdamas 35-45 metų amžiaus. Jo mirties priežastis lieka nežinoma, bet manoma, kad žmogus mirė nuo infekcijos po kelio traumos.
ELTA
