Sigitas STASAITIS
Šiauliuose įvykdytas naujas didžiulį rezonansą sukėlęs nusikaltimas - kovo 18-ąją nušautas buvęs garsus Lietuvoje nusikaltėlis, o pastaruoju metu pasiturintis verslininkas Vidmantas Kavoliukas (51 m.), pravarde Amerikonas. Šio šiauliečio gyvenime visko būta daug - ir skurdo, ir prabangos, ir dienų kolonijose. Nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos Amerikonas priklausė pačiai įtakingiausiai Šiaurės Lietuvos "Princų" gaujai, iš kurios pasitraukęs 1995 metais užsiėmė verslu. Vidmantas buvo nekvailas, apsukrus ir labai apdairus. "Neturiu asmens sargybinių, - vieninteliame spaudai duotame interviu prisipažino V. Kavoliukas. - Geriausias sargybinis - protinga galva".
Po interviu Amerikonui galva išgyventi padėjo trumpiau nei dešimtmetį...
Klasikinė žmogžudystė prie namų
Žudikas V. Kavoliuko tykojo prie jo prabangaus namo netoli Šiaulių ligoninės esančioje J. Šliūpo gatvėje. Nusikaltėlis žinojo, kad Amerikonas vakare visada parvažiuoja namo mažu juodu visureigiu "Jeep Wrangler".
Paskutinę savo gyvenimo dieną Vidmantas parvažiavo apie 18 valandą. Vos jis stabtelėjo prie aukštų metalinių savo prabangaus namo vartų, žudikas prišoko prie dešiniųjų mašinos durelių ir per jų stiklą ėmė šaudyti į vairuotoją. Sužeistas šiaulietis bandė gelbėtis įbėgdamas į kaimyninio namo kiemą, tačiau nusikaltėlis jį prisivijęs pribaigė. Ant sniego susmukusiam V. Kavoliukui paleidęs kontrolinį šūvį į galvą, banditas dingo. Tikėtina, kad V. Kavoliukas nušautas ginklu su duslintuvu, nes gatvės gyventojai šūvių negirdėjo.
Nesulaukusi sutuoktinio, apsidairyti laukan išėjo Vidmanto sesuo bei žmona Daiva. Moterys sunerimo pamačiusios džipą užvestu varikliu, išdaužtu langu, įjungtomis šviesomis, tačiau tuščią. Moterys netrukus sukliko radusios Vidmantą nebegyvą už kampo...
Siaura neilga J.Šliūpo gatvelė netrukus buvo sausakimša nuo automobilių bei žmonių. Sunku buvo atskirti neuniformuotus policininkus nuo banditų - pastarieji buvo sutrikę ir elgėsi santūriai. Apžiūrėję kiekvieną gatvės metrą, maskuojamosiomis uniformomis apsirengę policijos ekspertai pririnko pilną maišą kruvinų tamponų su nuo sniego paimtais kraujo pavyzdžiais bei šovinių tūtelėmis. Panašu, jog tai bene vieninteliai įkalčiai.
Prakuto spekuliuodamas
Prieš dešimtmetį aukšta kilme ėmęs didžiuotis Vidmantas gimė 1954-ųjų kovo 15-ąją. Jį pagimdė vieniša motina, Šiaulių dviračių gamyklos "Vairas" sandėlininkė Danutė Genovaitė Kavaliauskaitė, kuri netrukus ištekėjo už bendradarbio, tačiau, "Akistatos" žiniomis, ne už berniuko tėvo. 1979 metais Danutė Genovaitė pasikeitė pavardę ir tapo Kavoliukaite.
Vidmantas nuo mažens buvo apsukrus, karšto būdo, stengėsi visada būti lyderiu. Už šias savybes dar besimokydamas aštuonmetėje jis gavo visam gyvenimui prilipusią Amerikono pravardę.
Būdamas 24-erių Amerikonas rimtai prisidirbo. V. Kudirkos Naumiestyje už tai, kad kažkoks bendraamžis pavadino mužiku, Vidmantas jį sumušė. Kaip ir dar du jaunuolius, iš vieno kurių pasisavino ir kišenpinigius. Už chuliganizmą bei vagystę Šakių liaudies teismas 1978-aisiais Vidmantą buvo nuteisęs kalėti dvejus metus.
1975-ųjų pabaigoje Vidmantą su draugeliu tampė milicininkai kaltindami, jog jie apvogė mažiausiai 4 namus, tačiau kaltės neįrodė.
V. Kavoliukas bandė padirbėti baldų parduotuvėje kroviku bei staklių gamykloje, tačiau darbininko profesija šiauliečio nesužavėjo, jis ėmė verstis smulkia spekuliacija - Šiaulių turguje pardavinėjo džinsus, batus bei kitokias paklausias užsienietiškas prekes.
Spekuliuodamas Amerikonas taip prakuto, jog Darbininkų gatvėje nusipirko medinį namuką, į kurį pirmasis Šiauliuose (!) atsitempė vaizdo magnetofoną "Akai". Žiūrėti filmus Vidmantas mėgo ne vienas, o su draugais ir ypač draugėmis. Per pastarąsias ir "sudegė".
Suartino sportas bei interesai
1984-ųjų lapkričio 30-osios rytą į miliciją kreipėsi šiaulietė N., kuri pareiškime parašė, kad nuosavame name Darbininkų gatvėje, panaudodami fizinį bei psichologinį smurtą, ją ką tik išžaginę V. Kavoliukas su bičiuliu Saulium Laurinavičium.
Amerikonas merginos atsiprašė milicijoje net priklaupęs, siūlėsi atsilyginti pinigais ar net vesti - viskas veltui. Išdidi nukentėjėlė, palaikoma artimųjų, pareiškimo neatsiėmė. Krata nusikaltimo vietoje tapo legendine. Milicininkai Amerikono namelyje konfiskavo ne tik vaizdo magnetofoną su maišu pornografinių kasečių, bet ir labai įdomų sąsiuvinį. Jame Amerikonas su jam būdingu pedantizmu buvo surašęs per 320 (!) merginų ir moterų vardų. Šalia pažymėti visų jų adresai, telefonai, amžius. O įdomiausia, kiek kartų ir kokiais būdais jos visos paimtos...
Taip pornografinių filmų žiūrėjimas Vidmantui baigėsi nuosprendžiu. Beveik per patį 31 metų gimtadienį Šiaulių miesto liaudies teismas V. Kavoliuką nuteisė kalėti 6 metus, S. Laurinavičių - metais trumpiau. Kol Vidmantas sėdėjo, jo orgijų namelis sudegė. Tačiau atlikęs bausmę V. Kavoliukas dėl to labai nesisielojo - jį ėmė dominti rimtesni reikalai nei paleistuvystė. 1989 metais žaisdamas futbolą viename miesto klubų, V. Kavoliukas susipažino su tokiais pat sporto mėgėjais: 12 metų jaunesniu Vladu Baranausku (Baraniu) bei 1962 metais gimusiu Vladislavu Stanaičiu (Stalone).
Trijulę siejo ne tik meilė sportui (Baranis buvo stiprus imtynininkas bei rezultatyviausias Pabaltijo futbolo čempionato žaidėjas, Stalonė - neblogas kultūristas). Visi trys tuomet buvo atlikę bausmes už kriminalinius nusikaltimus, visi trys buvo nekvaili, fiziškai stiprūs. Svarbiausia - visi trys sportininkai mokėjo valdyti kitus ir norėjo greitai praturtėti nesiskaitydami su priemonėmis. Kažkas sportininkų trijulę juokiais pavadino "Šiaulių princais" ir pravardė akimirksniu prikibo. Po metų prie trijų "princų" prisišliejo ketvirtasis - 1963 metais gimęs Vladas Šaulys, pravarde Žemaitukas. Jis, tiesa, nebuvo nei teistas, nei sportininkas, tačiau pritapo kaip patikimas organizatorius. 1991 metais ketvertukas jau buvo laikomas miesto nusikalstamo pasaulio valdovais, bet dėl padėties teko pakovoti ir palieti kraują.
Įtaka išsikovota krauju
Už įmonių seifų plėšimus atlikęs 15 metų bausmę, 1989 metais į Šiaulius grįžo buvęs boksininkas Anicetas Skarulis. Tapęs tuomet labai turtingo Šiaulių verslininko Egidijaus Šimkaus asmens sargybiniu, A. Skarulis nutarė sunaikinti "princus" ir pats tapti Šiaulių mafijos vadu. Pretenzijų nustumti "princus" turėjo ir "Licmanų" grupuotė.
1992-aisiais Šiauliuose prasidėjo tikras karas dėl įtakos. Vasario 23-iąją samdomas žudikas apšaudė V. Baranauską. Sužeistas į nugarkaulį Baranis nuginklavo užpuoliką ir, grasindamas išlupti jam akį, sužinojo, jog jį už 50 000 rublių pasamdęs A. Skarulis. Po trijų parų buvo sudegintas ligoninėje gulinčio Baranio automobilis.
Kovo 1-ąją galinga bomba suniokojo E. Šimkaus namą. Tik per stebuklą niekas nenukentėjo.
Kovo 19-ąją į automobilį VAZ-2018, kuriuo važiavo V. Šiaulys su V. Kavoliuku, pro langą buvo įmesta kovinė granata. V. Šiaulys nesutriko, granatą pačiupo ir išsviedė į gatvę. Kai nugriaudėjo sprogimas, Žemaitukas su Amerikonu buvo jau toli.
Balandžio 26-ąją prie E. Šimkaus namų nušautas A. Skarulis.
"Licmanų" gaujos nariai iš pradžių buvo sumušti, o 1993-iųjų rudenį susprogo paslaptingomis aplinkybėmis Šiaulių kapinėse. Po to užkabinti "princų" ilgai niekas nesiryžo, o verslininkas E. Šimkus net susidraugavo su jais ir tapo Amerikono sūnaus Kordo, gimusio 1994 metais, krikštatėviu.
"Princas" tampa verslininku
Tapę vienvaldžiais nusikalstamo pasaulio lyderiais, "princai" ėmėsi plačios veiklos. Jie ne tik kišosi į privatizaciją, bet ir tuomet žymiam Mažeikių verslininkui Romui Marcinkevičiui (dabar emigravęs į JAV) padėjo vagonais gabenti medžiagas siuvimo kooperatyvams, po to dengė stambų naftos produktų verslą.
Vos atkutęs Seimas išleido Prevencinio sulaikymo įstatymą. 1994 metais prevencine tvarka buvo sulaikyti ir už turto prievartavimą teisiami V. Baranauskas ir V. Šiaulys. Likę du ketverto nariai ėmė slapstytis. Tačiau policija vis dar buvo silpna, įrodymų trūko ir 1995 metų birželį Vilniaus apygardos teismas išteisintus Baranį su Žemaituku paleido. Po mėnesio į Generalinę prokuratūrą prisistatė ir V. Kavoliukas su V. Stanaičiu. Žinoma, ir jie buvo išteisinti.
Tada įvyko lūžis V. Kavoliuko gyvenime. Amerikonas paskelbė nutraukiąs ryšius su nusikalstamu pasauliu ir imąsis tik verslo. Nusipirkęs namuką, kuriame užaugo, jį prabangiai suremontavo. Susiradęs Rusijos archyvuose parsivežė giminės bajoriškos kilmės dokumentus. Ėmė kaupti knygas, rinkti paveikslų bei ginklų kolekcijas, tačiau daugeliui šiauliečių V. Kavoliukas taip ir liko choleriškas mažamokslis Amerikonas, ypač po to, kai 1996-ųjų kovą gatvėje susinervinęs sumušė jam nepatikusį vairuotoją bei apspardė jo automobilį.
Kad pagerintų savo įvaizdį, Vidmantas nedelsdamas vienam žurnalui duoda daug ką pralinksminusį interviu. Žurnale Amerikonas pristatytas kaip klestintis verslininkas, vienas turtingiausių Šiaulių žmonių. Kartu nutylima, jog Amerikono turtų kilmė abejotina, nes jis jokio oficialaus verslo neturėjo.
Įvaizdį gerino per spaudą
"Vaikystėje neskurdau, tėvai buvo gana turtingi žmonės, - žurnalistei Vidmantas prisistatė nesikuklindamas, tik apdairiai nutylėdamas teistumus bei tikrąjį išsilavinimą turguje. - Mano motina kilusi iš bajorų, dabar giminės dvaras yra Švenčionių rajone. Augau auklėjamas bajoriškai: be barnių. Jau paauglystėje susidomėjau menu, kultūra, iš mamos paveldėjau nemažai vertingų paveikslų. (...) Skaitau istorinę, filosofinę literatūrą, domiuosi menotyra. (...) Pradėjau nuo futbolo, žaidžiau Plungės "Kooperatininke", Šiaulių "Taure". Bet smegenys kamuolio nespardė: ėmiau suprasti, kad man tos 120 rublių algos neužtenka. (...) "Sukau" džinsų biznį. Pirmasis Šiauliuose įsigijau vaizdo magnetofoną. Tuomet tai buvo tas pats, kas dabar būtų turėti asmeninę raketą. (...) Giminės mane myli ir gerbia kaip katalikai popiežių".
Nesikuklino ir Vidmanto žmona Daiva: "Po sūnaus Kordo gimimo Vidas man padovanojo briliantų koljė. Mano papuošalų skrynelėje yra ir kadaise Brežnevo dukrai priklausiusios brangenybės. (...) Dažnai renkuosi apdarus iš katalogų - negaliu vilkėti tais pačiais, kuriais vilkėjau vakar. (...) Namus prižiūrėti padeda 4 žmonės. Turime 2 vairuotojus. (...) Abu su Vidu mėgstame keliauti. Turėdamas pinigų gali susikalbėti su visu pasauliu. (...) Leidžiame sau papietauti prašmatniuose restoranuose. Na, kad ir Paryžiaus "Operoje". Sykį ten užsisakėme brangiausią patiekalą. Atnešė neįprastos baltos žuvies su garuose virtomis nesūdytomis bulvėmis. Nelabai skanu, o manėme - brangiausias! (...) Man atrodo, kad aš turiu viską, o didžiausia problema, kad niekur negaliu gauti didelių užuolaidų vienam kambariui. Nors pirk ir susiūk".
Nepasidalino nešvariais pinigais?
Kaip visuomet po rezonansinės žmogžudystės, opiausias klausimas - kas ją užsakė? Kelerius metus ramiai gyvenęs Šiaulių nusikalstamas pasaulis vėl kovoja ir dalinasi įtakos sferomis. 2003 metų lapkričio 22-ąją nesėkmingai pamėginta susprogdinti vieną "Guginių" gaujos lyderių Michailą Kočiurovą, pravarde Miša. Atsako sulaukta po mėnesio - per Kalėdas iš granatsvaidžio nušautas artimiausias Stalonės bendražygis Gytanas Rasiulis, pravarde Brokeris.
V. Kavoliukas gaujų karuose lyg ir nedalyvaudavo, tačiau palaikė ryšius su V. Stanaičiu, o pastarasis pykosi su nuo "Princų" irgi atitolusiu V. Baranausku.
"Akistatos" žiniomis, policijoje aktyviai tiriama ir banali turtinio konflikto versija - V. Kavoliuko pinigų kilmė neaiški, iki šiol nežinoma, kokiame šešėliniame versle jie "sukasi".
Autoriaus nuotr.
V. Kavoliuko žudikas tykojo prie jo namo J. Šliūpo gatvėje, ir parvažiavusį namo Amerikoną pasitiko šūviais...
