ROTACIJOS PRINCIPAS
Stasys Varneckas
Sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis dažnai galvoja apie tėvynę Lietuvą ir jos piliečius. Štai ir aną naktį nė bluosto nesudėjo, sukdamas savo žilą galvelę, kaip visus žmones padaryti turtingus ir laimingus. Kažką iš tiesų sumąstė, nes, vos prašvitus rytui, nuskubėjo pas veterinarą Tadą. - Kelkis, Tadeli! - paragino savo draugą Banaitis. - Nuodėmė drybsoti, kada aplink tiek daug skurdo. - Bene tamsta sumąstei, kaip jo atsikratyti? - pasiteiravo veterinaras. - O kaipgi! Visą naktį galvojau ir sugalvojau... Pasakyk man, Tadeli, kur lietuvis sėkmingiausiai sprendžia savo materialines problemas? - Hm,- pasikasė pakaušį Tadas. - Matyt, Airijoje. Ją visi labai giria. - Ot ir nepataikei! Greičiausiai lietuvaitis sirpsta Seime arba aukštoje valdininko kėdėje. Argi nebežinai, kad kas ketvirtas mūsų seimūnas - milijonierius? Tai kodėl, sakau, nepasinaudoti rotacijos principu? Tadas, matyt, dar nebuvo visai pabudęs, todėl tik dabar išpūtė akis, laukdamas komentarų. - Taip, taip,- tęsė Banaitis. - Būtent rotacijos principu. Siūlau kiekvienam piliečiui suteikti galimybę nors trumpam pasėdėti Seime arba bent jau kokiame departamente. Pasėdi, praturtėja - ir kitam vietą užleidžia. Tokiu būdu, Tadeli, visi prisikimštume kišenes, nereikėtų nei airijų, nei švedijų. Na, kaip? Gal, sakysi, blogas mano planas? Tado galvoje vikriai sukosi mintys, rutuliodamos atsakymą. - Gal ir neblogas, - pagaliau išrutuliojo. - Tik štai vienas kabliukas yra... Banaitis žinoma, sukluso, o Tadas tęsė: - Tie, kurie pirmieji pateks į šį eksperimentą, be abejo, laimės. Betgi ateis eilė ir paskutiniesiems... Aš veterinaras ir gerai žinau, kad paskutiniam paršui papas visada prie uodegos...
