Vida VENCLOVIENĖ
Stresas - tai kraštutinė nervinė ir fizinė visų organizmo sistemų įtampa. Medicinos statistika teigia, jog 70 procentų šiuolaikinių žmonių nuolat patiria stresą dėl pernelyg didelių krūvių ir skubaus gyvenimo tempo. Todėl šiandieninės medicinos viena aktualiausių problemų - kova su stresais ir jų palydovėmis - neurozėmis ir depresijomis.
Vis dažniau kalbama, jog gyvename nuolat jausdami stresą. Kaip išsaugoti psichinę (o ir fizinę) sveikatą pašėlusio gyvenimo tempo sąlygomis ir nenugarmėti į depresijos bedugnę?
"Užstringame" lyg perkrautas kompiuteris...
Visi pasaulio psichiatrai kalba apie tai, jog dabar mes gyvename ant nervinės-psichinės įtampos bedugnės krašto. Žmonių, kuriems reikalinga psichologinė (arba psichiatrinė) pagalba, daugėja greičiau, nei žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ar onkologinėmis ligomis.
Tačiau psichozių (šizofrenija, maniakinio depresinio sindromo ir pan.) kiekis išlieka stabilus - tokios diagnozės nustatomos maždaug 19 procentų gyventojų.
Pacientų sąrašai papildomi kraštutinai stresinės būklės žmonių sąskaita. Kraštutinai - tai yra tarp sveikatos ir ligos: žmogus psichiškai sveikas, bet jo psichika nesusidoroja su negatyvios informacijos kiekiu ir "užstringa" kaip perkrautas kompiuteris.
Kokios gi ligos nuo nervų?
Čia daug kas priklauso nuo psichotipo. Kai kam ilgalaikiai stresai sukelia neurozes, fobijas, o kai kam provokuoja vidaus organų susirgimus. Psichiatrai tai vadina užmaskuotais arba somatizuotais stresų padariniais.
Dažniausiai stresai "prisidengia" širdies ir kraujagyslių susirgimais (hipertonija, išeminė širdies liga, infarktas), skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, astminiu dusuliu. Pagal statistiką, daugiau nei 35 procentams sergančiųjų lėtinėmis ligomis negalavimams pradžią davė stresai.
Taigi žinome, kokie ilgalaikio streso padariniai. Tad ką daryti? Sėdėti sudėjus rankas? Ne, reikia veikti!
Nėra tam tikros vienos metodikos kovoti su stresu. Būtina atsižvelgti į žmogaus psichotipą, charakterį, moralines vertybes. Pradžioje svarbu nustatyti, kas esi iš tikrųjų. Nebijokite save analizuoti.
Žmogaus reakcija į stresą duota gamtos. Metodai kovoti su stresu - kiekvienam vis kiti. Geriausia kreiptis į psichoterapeutą ir kartu ieškoti būdų problemai spręsti. Tačiau yra ir keletas bendrų rekomendacijų.
Taigi, keletas patarimų:
Protinę įtampą geriausiai sumažina... fizinė. Privalote būti fiziškai aktyvus. Atsigulti ant sofos veidu į sieną ir mąstyti "Atstokite visi, leiskite ramiai numirti" - pats blogiausias sprendimas.
Nepasiduokite depresinėms mintims, baikite gailėtis savęs.
Norint atsikratyti streso, netinka griebtis atpalaiduojančios metodikos (autotreningo, įtikinėjant save "aš ramus, aš absoliučiai ramus"). Tai tik saviapgaulė, o ne išsivadavimas iš streso.
Išmokite save girti. Neretai išgyvename ilgalaikius stresus tik todėl, kad pasmerkiame save gyvenimui su nuolatiniu kaltės jausmu.
Išmokite "perjungti" save nuo tiesioginio darbo ar pareigų į kitą, aktyvią veiklą, taip pat reikalaujančią įtampos. Trumpiau tariant, reiktų užsiimti kokia nors miela, įdomia, aktyvia veikla.
O situacijos įtampą ir nerimą sumažinti padės efektyvios raminančios priemonės.
Veiksmingos priemonės stresui įveikti yra pasivaikščiojimai grynam ore, sveika mityba, mankšta, baseinas.
Pabandykite tokį 3 mėnesių gydymosi kursą : vaistinėje įsigykite liepžiedžių, melisos, pipirmėtės, jonažolės, valerijono, kraujažolės ir ramunėlių. Visas šias vaistažoles sumaišykite lygiomis dalimis. 3 arbatinius šaukštelius šio mišinio užplikykite 3 puodeliais verdančio vandens (pasiruošite dienos normą), 10 minučių palaukite, kol pritrauks, ir nukoškite. Šį kiekį gerkite 3 kartus per dieną, į kiekvieną puodelį prieš geriant dar įsidėdami ir šaukštelį medaus. Vėliau medaus kiekį reikėtų padidinti iki 2 - 3 arbatinių šaukštelių į puodelį.
Savo organizmą aprūpinkite nervų sistemą maitinančia medžiaga - lecitinu. Tik nevartokite jo pakaitalų - tai nėra veiksminga, o pinigai išleisti. Verčiau už juos nusipirkime produktų, kuriuose yra šios medžiagos: pasukų, saulėgrąžų sėklų, daigintų kviečių, bananų, šokolado, citrusinių vaisių, kiaušinių (kiaušinio trynyje). Be to, citrusiniuose vaisiuose dar gausu vitamino C, o šokoladas turi dar vieną teigiamybę - skatina endorfinų, t.y. "laimės hormonų", išsiskyrimą.
