Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto VPK Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai per organizuotą reidą įvairiose sostinės vietovėse sulaikė penkiolika prostitucija besiverčiančių moterų. Penkios iš jų į pareigūnų mestą tinklą įkliuvo pirmą kartą - joms paskirtos minimalios (300 litų dydžio) baudos. Kitos prostitutės policininkams jau pažįstamos - už tokią pačią nelegalią veiklą baustos anksčiau. Šioms gražuolėms baudas paskirs teismas. Kaip žinia, už pakartotiną vertimąsi prostitucija įstatymai numato baudą nuo 500 iki 1000 litų arba areštą iki 30 parų. Beje, kai kurios iš įkliuvusiųjų - kaimyninių šalių pilietės, Lietuvoje apsistojusios nelegaliai. Jos artimiausiu metu bus deportuotos iš šalies.
Prostitucija neįveikiama?
- Kam ta "pakazucha"? - policijos pareigūnų veiksmais stebėjosi kai kurie vilniečiai. - Gerai, dabar sulaikė ir nubaudė penkiolika, metų pradžioje, regis, dešimt... Bet juk vien Stoties rajone darbuojasi šimtai "bitelių"! Tos kitos, nesugaunamosios, matyt, turi užtikrintą "stogą" arba su užklupusiais pareigūnais deramai atsiskaito. Pinigais ar natūra...
Atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog beveik pusė vyrų (moterų, teisybė, kur kas mažiau) pasisako už prostitucijos legalizavimą. Girdi, kam kovoti su vėjo malūnais, veltui eikvoti lėšas, kurių policijai ir taip trūksta! Esą visuomet atsiras tokių paslaugų pageidaujančių vyrų, kaip niekada netrūks mielai sutinkančių parsiduoti moterų. Legalizavus šį verslą valstybė esą pajustų apčiuopiamą naudą. Be to, ir klientams būtų suteiktos tam tikros garantijos (kiekviena sekso paslaugas teikianti darbuotoja privalėtų reguliariai tikrintis sveikatą, taigi sumažėtų, o gal ir apskritai išnyktų rizika užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis).
Vargu, ar prostitucijos legalizavimui pritariančių vyrų svajonėms kada nors bus lemta išsipildyti. Antai užuot palengvinęs prostitučių dalią, suteikęs galimybę "plaštakėms" išskristi iš pogrindžio, Seimas ankstesniojoje sesijoje pritarė įstatymo projektui, užtraukiančiam atsakomybę ne tik sekso paslaugas teikiančiai prostitutei, bet ir tokiomis paslaugomis besinaudojančiam jos klientui. Išimtis bus taikoma tik tiems asmenims, kurie į šį pelningą verslą buvo įtraukti apgaule, taip pat panaudojus psichinę ar fizinę prievartą. Tačiau kaip rodo ne per seniausiai Vilniuje atlikta anoniminė apklausa, pastarajai grupei priskirtinų prostitučių būtų vienetai, jei apskritai tokių - prievarta, smurtu ar grasinimais įtrauktų į prostituciją - atsirastų... Antai iš tos pačios apklausos matyti, jog savo "darbu" bodisi vos dešimtadalis sostinėje įsikūrusių prostitučių (savo kūną jos esą pardavinėjančios vien "iš reikalo" - neturinčios jokios profesijos, jokio kito pragyvenimo šaltinio, o valgyti ir apsirengti reikia). Didžioji dalis "sekso mergaičių", pasirodo, jaučiančios malonumą eksperimentuoti šioje srityje, tobulėti, semtis naujovių! Jų teigimu, prostitucija už kitus užsiėmimus patrauklesnė jau vien tuo, kad nėra susijusi su "juodu", fiziniu darbu. Antrasis nenuginčijamas privalumas - nepalyginamai didesnis užmokestis.
Eržilams reikia kumelių!
- Prostitucija - ne prostitučių problema, - mįslingai paaiškino prieš kurį laiką sostinėje sutikta ne pirmus metus Sodų gatvę "šlifuojanti" prostitutė. - Kol žmonos visapusiškai nepatenkins savo vyrų, šie lėks pas prostitutes. Ir niekas jų nesulaikys!
Kaip tvirtino pašnekovė, didžioji dauguma sostinės prostitučių paslaugomis besinaudojančių vyrų yra vedę, turi gražias šeimas! Nepajutę "aukščiausios palaimos" žmonų glėbyje, vyrai esą pradeda linkti prostitučių pusėn. Ir, kaip garantavo "gatvės mergaitė", šiomis pagalbininkėmis nelieka nusivylę!
- Vienas verslininkas man atvirai pasipasakojo su žmona pragyvenęs dešimt metų, o nesyk per tą laiką nepatyręs tokio malonumo, kokį jautė su manimi, - gyrėsi sostinės Stoties rajone uždarbiaujanti blondinė. - Tai dėl to, kad "ilgakasės" lietuvaitės yra pernelyg drovios, nedrąsios, vienu žodžiu, "kaimietės". O eržilams juk reikia kumelių!
Tą patį tvirtino ir kaunietė Ernesta, prostitucija besiverčianti jau bene penkerius metus. Ji prisipažino intymiai bendravusi ir su daugybe užsieniečių (Ernesta kelis metus "kalė" pinigus Vokietijoje ir Ispanijoje), ir su šimtais lietuvių. Ir priėjusi prie vienintelės išvados - visi vyrai, nesvarbu, kokios šalies piliečiai būtų, trokšta kokybiško sekso, kurį esą įmanoma patirti tik mylintis su darbą šioje srityje geriausiai išmanančiomis moterimis, tai yra prostitutėmis!
Teko nukentėti
Ernesta sutiko trumpai papasakoti, kodėl susižavėjo šia negarbinga profesija ir kaip jai sekėsi užsienio viešnamiuose.
Dar būdama paauglė Ernesta vis dažniau įsiveldavo į konfliktus su motina (dukra buvo vienturtė; tėvas šeimą paliko, kai Ernestai ėjo treti metukai). Pasak Ernestos, "silpnų nervų" motina niekada nepriėjo, neapsikabino ir nepabandė pasikalbėti gražiai, be pykčio ir isterijos - vis šaukdavo, rėkdavo, grasindavo. O neretai ir šepečio kotu per nugarą uždroždavo. Kol Ernesta buvo mažesnė, motinos smurtą kentė sukandusi dantis. Paaugusi dukra motinai ėmė atsikalbinėti, jos visai neklausyti. O kartą pirmoji pastvėrė šepetį ir vožė juo motinai, nežiūrėdama, kur klius... Po šio konflikto tarp motinos ir dukters atsivėrė gili praraja - jiedvi įsikūrė skirtinguose kambariuose, beveik nesikalbėdavo. Kai prireikdavo pinigų, Ernesta parašydavo raštelį - kokiems tikslams litai reikalingi ir kiek jų motina turėtų padėti ant prieškambario... Deja, ne visada merginos norai būdavo išpildomi, ir esą nori nenori reikėjo pradėti galvoti apie gerai apmokamą, tačiau išskirtinio išsilavinimo nereikalaujantį užsiėmimą...
Ernesta susipažino su kone dvigubai vyresniais kauniečiais, kuriems patarus, metė mokyklą. Tie patys tipai merginai suveikė suklastotą pasą (Ernesta tada dar buvo nepilnametė) ir išsivežė į užsienį. Kaip dabar tvirtina Ernesta, iš pradžių jai buvo pasakyta, jog reikės dirbti viešbučio virtuvėje. Tačiau vos pasiekus Vokietiją merginos palydovai paaiškino, jog indų plovėjos darbo teks palūkėti - visų pirma reiks "praeiti stažuotę su vyrukais"...
Išgirdusi, kad bus už dyką madingai aprengta, maitinama, aprūpinta gera kosmetika, be to, kas savaitę gaus po 300 eurų, Ernesta nesispyriojo. Kartu su ja išnuomotame bute gyveno ir prostitucija vertėsi dar kelios lietuvaitės.
Pasiteiravus, ar per tuos dvejus Vokietijoje praleistus metus viskas ir visada puikiai klojosi, Ernesta iškart pakratė galvą. Ne, girdi, jokiu būdu. Teko ir nukentėti, maskuoti kraujosruvas ant veido, prisiėjo nešti kudašių nuo sekso paslaugas užsisakiusių psichikos ligonių... Ernesta prisipažino nutraukusi ne vieną nėštumą...
Beje, galimas nėštumas Ernestos jau nebegąsdina - ji jau žino esanti nevaisinga. Baisiausia tai, jog Ernesta dėl to nė kiek nesijaudina. Ji negalvoja nei apie vyrą, nei apie šeimos sukūrimą.
- Gyvenu šia diena - džiaugiuosi, kad dar esu patraukli, kad savo kūnu galiu nemažai užsidirbti, - nesidrovėdama paaiškina Ernesta. - Ateitis manęs nedomina. Kaip bus, taip...
Šiuo metu Ernesta sugrįžusi į Lietuvą. Kaip pati juokiasi, ilsisi nuo vyrų. Ir... kaupia jėgas "naujam sezonui". Spalio mėnesį nemenką praktiką turinti prostitutė vėl ruošiasi "kelti sparnus" į užsienį. Draugai (jeigu tiesiai šviesiai - suteneriai) dar esą svarsto, į kurią šalį "gyvąją prekę" išsiųsti.
- Man visai nesvarbu, kur reikės dirbti - Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje ar kur nors Izraelyje, - abejingai prataria pašnekovė. - Vyrai visur vienodi...
Jei prostitucija Lietuvoje būtų legalizuota, Ernesta dar gerai pagalvotų, ar sugrįžti namo, į Kauną. Esą Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra gana žemas pragyvenimo lygis, vadinasi, ir pardavinėdama savo kūną uždirbtų mažiau...
Prekyba moterimis klesti
Europolo atstovai tvirtina, jog kasmet nuo prekeivių žmonėmis (daugiausia - prostitucijos verslui tinkamomis jaunomis moterimis) nukenčia šimtai tūkstančių dailiosios lyties atstovių. Apytiksliai paskaičiuota, jog vien iš Lietuvos kasmet į užsienį apgaule išvežama apie pusantro tūkstančio moterų, kurios svetur verčiamos teikti prostitucijos paslaugas. Beje, Europolo pareigūnai linkę manyti, jog nemaža dalis šių moterų dar būdamos Lietuvoje puikiai nujautė, ką užsienyje reikės daryti, ir tam buvo pasiruošusios. Tačiau skųstis ėmė tik tada, kai suprato, jog teks darbuotis nepakenčiamose sąlygose, kai suvokė, jog bus tikros vergės...
Prostitucijos padangėje nieko nauja
Prostitucija žinoma nuo senų senovės. Tiesa, anais laikais ši profesija buvo laikoma netgi garbinga! Senovės šventyklose gyvendavo vadinamosios meilės vaidilutės, kurios lytiškai santykiaudavo su šventikais. Taip neva būdavo bandoma padėti tikintiesiems užmegzti artimesnius ryšius su Dievu.
Viduriniaisiais amžiais prostitucija, nors ir nebuvo uždrausta, šiek tiek prarado autoritetą.
Reformacijos laikotarpiu buvo ilgam uždrausti viešieji namai, o prostitutės imtos laikyti nusikaltėlėmis. Tais laikais prostitucijai ypač pakenkė lytiškai plintančios ligos. Baimindamiesi užsikrėsti, turtuoliai ėmė ieškoti nekaltų mergaičių. Taigi prostitucija tam tikra prasme persimetė į vaikus. Lengvais pinigėliais dažniausiai susigundydavo jaunos mergaitės iš neturtingųjų luomo.
Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog ir anais laikais prostitutėms ne viskas puikiai klodavosi - netrūkdavo smurtinių išpuolių, apgavysčių. Neretai prostitučių paslaugomis pasinaudodavo ir tvarką privalėję užtikrinti pareigūnai...
