Drabužių, batų, parfumerijos ar maisto parduotuvės nebegali apsiginti nuo vagių, nes šie tampa vis išradingesni. Anksčiau nekreipdavusios dėmesio į kelias pavogtas prekes, parduotuvių administracijos pastaruoju metu pradėjo skaičiuoti nuostolius, nes jie vis labiau didėja.
Vienos populiarios Klaipėdos rūbų parduotuvės statistika verčia kraupti: per metus vagys čia pridaro nuostolių už beveik 200 tūkst. litų. Jie sugeba išsinešti apie 50 tūkst. įvairių drabužių. Vagys dažniausia nuo rūbų nukerpa apsauginius magnetus, todėl nepastebimi juos išsineša iš parduotuvės. Taip pat vis labiau pastebimas ilgapirščių taikomas būdas batų dėžę ar kuprinę iškloti folija, nes tuomet apsauginis magnetas nebesiunčia signalų.
Parfumerijos parduotuvėse besisukiojantys ilgapirščiai vagia tik kvepalus. Vienoje parfumerijos parduotuvėje suskaičiuota, jog per keturis mėnesius vagys išsinešė kvepalų už tūkstantį litų.
Anot kalbintų pardavėjų, vagišiai "į darbą" traukia grupėmis, o ne po vieną. Jie dažniausiai yra ramūs, ilgai apžiūrinėja drabužius, yra kultūringai apsirengę, mandagiai elgiasi, todėl labai sunku nuspėti, kad jie gali kėsintis ką nors pavogti.
Vienos parduotuvės vadovė iki šiol prisimena, kaip tokį tvarkingai apsirengusį "klientą" teko vytis, o šis, norėdamas apginti pavogtą daiktą, grasino peiliu. Kita pardavėja pasakojo, jog vagis, kurį ji bandė sulaikyti, grasino ir švirkštu, ir tikino apkrėsiąs AIDS.
Pasak pareigūnų, apie 80 proc. parduotuves siaubiančių ilgapirščių yra narkomanai.
Pasitaiko atvejų, kai per pusmetį tas pats vagis įkliūna net penkiasdešimt kartų. Tačiau nenaudėliai nevagia prekių daugiau kaip už 390 litų, todėl jie netraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tokiems vagišiams galima skirti baudą, areštą ar viešuosius darbus. Pareigūnų teigimu, baudą skirti yra beprasmiška, nes vagys dažniausiai niekur legaliai nedirba ir neturi jokio turto.
