Papildymas prie Irenos straipsnio apie artimųjų ženklinamas žuvusių, nužudytų žmonių vietas. ...................................................................................................... Savavališki statiniai draudžiami
Žvakėmis, gėlėmis ar įvairiais statiniais ženklinamos tragiškosios vietos, kai jos yra judriose pakelėse, rūpi ir Viešosios policijos (anksčiau vadintos Kelių policija) pareigūnams. Šie baiminasi, kad sudominusios išpuoštos pakelės neatkreiptų per didelio važiuojančiųjų dėmesio ir neįvyktų nauja tragedija.
Kaip "Akistatai" sakė Marijampolės viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas Svajūnas Martinkėnas, savavališki statiniai pakelėse yra draudžiami ir įstatymais (Statybos įstatymas, Kelių įstatymas). Įvairių paminklų, kryžių, simbolių, reklamos stendų statyba vadinamojoje kelio apsaugos zonoje (abipus kelio) galima tik ją suderinus su atitinkamomis institucijomis. Štai prie itin judrių magistralinių kelių įvairūs statiniai galimi tik tada, kai jie nutolę nuo kelio briaunos per 70 metrų. Prie vadinamųjų krašto kelių statiniai nedraudžiami tik už 50 metrų abipus kelio briaunų. Kelio apsaugos zona abipus rajoninių kelių yra mažesnė - 20 metrų, abipus vietinės reikšmės kelių - 10 metrų. Anot S. Martinkėno, dauguma žmonių, kurių darbai ir interesai nesusiję su minėtais įstatymais, šių reikalavimų nežino, o jeigu ir žino, tai, iškilus problemai, atkakliai tikina nežinoję.
- Taip ir sukamės tokioje teorijos ir praktikos karuselėje, - teigė S. Martinkėnas. - Statiniai pakelėse dygsta ir dygsta. Jeigu tai vairuotojų dėmesį atitraukiantis reklamos stendas, mums painformavus, atitinkamos institucijos tuoj jį išvers, išmontuos. O nugriauti žmonių gedulo simbolį - kryžių, koplytstulpį, kurie neretai būna dar ir pašventinti - nei mums, nei kelininkams rankos nekyla. Gerai, kai žmonės tuo nepiktnaudžiauja.
Nors pareigūnas pripažino, kad masyvūs, išpuošti statiniai pakelėse ir yra padidinto pavojaus šaltinis, blaškantis vairuotojų dėmesį, tačiau teigė negalįs prisiminti konkretaus atvejo, kai po avarijos kaltasis vairuotojas būtų tikinęs, jog "žioplį pagavo" akis nukreipęs į jį sudominusį pakelės statinį.
- Tereikia vadovautis protingumo kriterijais, ir daugelio problemų nebus, - optimistiškai kalbėjo S. Martinkėnas, vertindamas gedinčiųjų norą vienaip ar kitaip paženklinti žuvusio ar nužudyto artimojo mirties vietą.
Irena Zubrickienė 2006 03 15
