Pamoka. Mokytoja klausia mokinių, kuo jie nori būti užaugę. Onytė atsakė norinti būti mokytoja, Katrytė - gydytoja, Jonelis - statybininku, Poviliukas - rašytoju.
- Petriuk, o kuo tu būsi užaugęs?
- Policininku.
- Kai tu užaugsi, visi žmonės bus geri, niekas nenusikals, taigi ir policininkų nereikės.
- Tada karininku.
- Kol tu užaugsi, žemėje nebus kariaujama - nebereikės karininkų.
- Gerai, būsiu gaisrininku.
- O tada nebebus gaisrų, nes visi žmonės bus drausmingi, saugiau elgsis su ugnimi.
- Tada ko jūs prie manęs pristojot? Aš užaugęs visai neketinu dirbti.
***
Grįžta policininkas po naktinio budėjimo namo. Nusirengia, tyliai įslenka į miegamąjį. Jau nori gultis, bet žmona pramerkia akį ir sako:
- Brangusis, nueik į vaistinę, nupirk aspirino. Man taip skauda galvą.
- Gerai, saulute, - sutinka policininkas ir apsivelka uniformą.
Vaistinėje vaistininkas, duodamas tabletes, klausia:
- Jei aš neklystu, jūs - policininkas?
- Taip.
- Tai kurių galų gaisrininko uniformą apsivilkote?
***
Naktis. Stovi gatvės vidury girtas pilietis ir šlapinasi. Prieina policininkas.
- Gal galėtumėte šlapintis kur nors už kampo?
- O jūs manote, kad mano organas kaip gaisrininko žarna?
***
Kalbasi du ugniagesiai.
- Kodėl tu tapai gaisrininku?
- Ogi pamaniau: žmonos neturiu, niekas nepriekaištaus, kad vaikštau prasmirdęs dūmais kaip kaminas, be to, mėgstu žiūrėti į ugnį. O tu kodėl čia dirbi?
- Aš tai turiu žmoną. Tiesiog visos dienos be jokio poilsio. Pamaniau, kad nors čia galėsiu ramiai išsimiegoti.
***
Gaisrininko klausia, kaip jis prieis prie liepsnojančio namo, jei aplink - didžiulė žioplių minia.
- Pradėsiu kaip šventoriuje per atlaidus rinkti pinigus. Tai visada padeda - visi kaipmat išsilaksto.
