Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Kasmet nuo išsiliejusių Nemuno žemupio ir Minijos baseino vandenų kenčiantys Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės gyventojai jau pradėjo ruoštis galimoms gamtos išdaigoms, nes specialistai prognozuoja, jog šiemet potvynis bus ypatingas. Pernai čionykštės upės savo vagose netilpo net du kartus. Rugpjūčio mėnesį ištvino Minija. Vanduo apsėmė didelius pievų ir laukų plotus. Kanalus užpildęs vanduo išsilaikė iki pat rudens, taip ir užšalo nenusekus jo lygiui. Ant viršaus prisnigo nemažai sniego. Jei oras staigiai atšiltų, tai iš upių plūstelėjęs naujas polaidžio vanduo jau nebetilptų kanaluose ir potvynio grėsmė spartėtų. Vis tik motinėlės gamtos režisuojamo spektaklio scenarijaus iš anksto numatyti neįmanoma. Jei dienos atšilimą pastoviai keistų nakties šaltukas, tai didelių bėdų nebūtų.
A. Paulauskas pažado neišpildė
Kasmet bene pirmiausiai potvynio vandenys pasiekia Saugų seniūnijos Vitulių kaimo gyventojos Marijos Pocienės (76 m.) sodybą. Jau daugiau kaip 6-erius metus našlaujanti moteris net nebenukelia ant paaukštinimų sukeltų baldų. Ištvinę Tenenio upės vandenys atsimuša į anapus kanalo supiltą pylimą ir skverbiasi į Marijos trobą bei tvartą. Kartais vanduo namuose teliūškuoja net gerokai aukščiau kelių, tad aukštaauliai guminiai batai jos namuose nuolat kabo ranka pasiekiamoje vietoje. Moteris teigia, kad jau pavargo nuolat prašyti kitur gyvenančių dukrų ar anūko pagalbos, tad baldų nebejudina jau kelerius metus. Pasak Marijos, ją jau erzina nuolat per polaidžius ją prisimenančių įkyrių žiniasklaidininkų dėmesys, o prieš Seimo rinkimus ją buvo aplankęs net dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tačiau politiko pažadėto atskiro kambarėlio Šilutėje ji taip ir nesulaukė. Moteris pagaliau pasiryžo pati pasirūpinti savo buitimi - ūkį keičia į nediduką mūrinį namelį kolektyviname sode netoli Šilutės. Atvykusius pirkėjus ji sąžiningai įspėjo, kad jos namą per bet kurį potvynį gali nunešti vanduo, tačiau šie patikino, kad jiems labiau rūpi trys hektarai žemės. Mat naujieji savininkai neketina čia gyventi, o žada auginti karklus biokuro gamybai. Marija jau pardavė karvutę, tad ant iškelto paaukštinimo tvarte dabar glaudžiasi valdžios sprendimu "namų areštu" nubaustos vištos. Jei suspės laiku susitvarkyti pirkimo - pardavimo dokumentus, moteris tikisi į naują būstą persikraustyti dar prieš pakylant vandeniui.
Po kiemą - valtimi
Žalgirių kaime su žmona gyvenančio Valterio Valenčiaus (75 m.) namus taip pat dažnai užlieja polaidžio vandenys, tačiau guvus ir tvirtas senolis iš mamos paveldėtos sodybos palikti neketina. Tiesa, abi savo karves Valteris taip pat pardavė, tačiau tik todėl, kad, jo nuomone, už superkamą pieną mokama pernelyg mažai. Dabar Valteris augina trijų ožkų šeimyną ir rūpinasi, kaip iki potvynio pradžios atsigabenti šieno savo dešimties avių bandai. Pastaroji šiemet pasipildė net keliais ėriukais, tačiau tvartelyje ant mėšlinio paaukštinimo vietos turėtų užtekti visiems. Buvęs garo katilų mašinistas pranašauja, kad šiemetinis potvynis neturėtų būti labai didelis, jei tik pavasarį vyraus šiaurės vėjai. Todėl vyriškis kol kas neskuba savo baldų kelti ant pakylų, žinodamas, kad tam turės pakankamai laiko. V. Valenčius jau įsitikino, kad per žiemą kieme pragulėjusi valtis neprakiuro, tad prireikus ja plauks ne tik iki neužlieto kelio, bet ir į kieme esantį tvartą gyvylių šerti.
Iš bado nemirs
Nuo Šilutės - Rusnės kelio puikiai matomoje sodyboje gyvenantis Bronislavas Malukas jau nuo 1957 metų beveik kasmet pasijunta kaip tikras Robinzonas. Jo sodybą vanduo apsupa iš visų pusių, tačiau į kiemą įsiveržia retai. Tokiomis savaitėmis bet kokį ryšį su išoriniu pasauliu B. Maluko šeima palaiko tik valtimi. Kai vanduo užlieja aplinkines pievas ir į sodybą vedantį keliuką, sūnus Bronius kas rytą valtele plaukia į darbą, o vakarais parsiiria atgal. Didesnių maisto atsargų Malukų šeimyna nekaupia, nes visuomet ką nors valgomo gali parsigabenti laiveliu. Na, nebent duonos perkasi visai savaitei. Vyriškis mena, kad tik kartą jam reikėjo išvesti iš užsemto tvarto karvę ir kelias dienas laikyti ją lauke, o bene prieš dešimtmetį ledai buvo išvertę tuomet dar medinius elektros stulpus, todėl šeimyna kelias savaites gyveno be šviesos. Iš Skuodo rajono kilęs vyriškis tikino, kad savo gimtinėje tokių gamtos išdaigų niekuomet nebuvo matęs, todėl tik pirmuosius metus buvo baisu, o vėliau prie visko priprato. Nelabai pavasarinio polaidžio baiminasi ir artimiausia B. Maluko kaimynė Zofija Didorienė, nes vanduo tik kartą buvo pasiekęs jos sodybos kiemą. Vis tik šiemet reikėjo skubiai atsigabenti kuro iš Žalgirių miško, nes greitai į jį nebebus galima įvažiuoti. Dėl viso pikto Zofijos sūnus Vygantas negaišuodamas malkas supjovė ir sunešė į malkinę, kad jų nenuplautų kokia atsitiktinė potvynio banga.
Iki kritinės ribos dar toli
Polaidžio metu diskomforto pernelyg neturėtų pajusti Rusnės salos gyventojai. Apsemtu keliu jų automobilius į "didžiąją žemę" ir atgal kels net keturi naujai suremontuoti tralai specialiomis platformomis. Paruoštas ir dar vienas atsarginis, tačiau daugiau mašinų naudoti netikslinga, nes jos trukdo viena kitai ir sukelia pavojingas bangas. Keleiviai ir toliau naudosis specialiu autobusu, kurio šildomas salonas iškeltas aukštai. Kol kas ši mašina ilsisi Šilutės autobusų parke, tačiau jei kelias bus apsemtas, tuoj pat išvažiuos į reisą. Automobilis kursuos įprastu keleivinio autobuso maršrutu, juo keliauti galės kiekvienas, nusipirkęs tikrai ne brangiau kainuosiantį bilietą. Susisiekimas su sala nutrūks tik tuo atveju, jei vanduo pakils daugiau nei metrą. "Akistatos" korespondentų lankymosi dieną Nemuno vanduo ties Rusne buvo pakilęs iki 1,75 metrų atžymos. Kad prasidėtų potvynis, jis turėtų pakilti iki 2,7 metro. Dar didesnė atsarga buvo ir nuolat stebimame vandens lygio kontrolės punkte Minijos upėje ties Lankupiais. Čia upė buvo pakilusi 4,8 metro, kai kritinė riba - 7,3 metro.
Megafonai prikels ir mirusius
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas sako, kad šiemet tikimasi ganėtinai sunkaus ledonešio, nes tiek Kuršių mariose, tiek Nemuno žiotyse ledas itin storas ir vargu ar pavyks išvengti jo sangrūdų. Neabejojama, kad šiųmetis potvynis bus susijęs su paukščių gripu, todėl tiek Nemune, tiek mariose teks rinkti parskridusius negyvus sparnuočius. Gelbėjimo tarnybos baiminasi, kad, gelbstint žmones ir tuo pačiu metu kovojant su galimais paukščių gripo padariniais, gali pritrūkti žmonių, tačiau tam ruošiamasi iš anksto. Gyventojų perspėjimui savivaldybė šiemet nupirko 13 megafonų, kurie taip sustiprina garsą, jog galima girdėti maždaug kilometro atstumu. Papildomai įrengtos keturios sirenos. Sudaryti senyvo amžiaus gyventojų sąrašai. Numatomo potvynio metu turėtų gimdyti viena Usėnų seniūnijos Užpelkių kaimo gyventoja, tačiau seniūnas jau pranešė, kad būsimoji mamytė laikinai išsikėlė pas gimines į neužliejamas vietoves. Ruošiamasi, kad prireikus būtų galima suteikti medicininę pagalbą 14 sunkių ligonių. Potvynio metu mokyklos nelankys 124 moksleiviai, tačiau pedagogai jiems dykinėti neleis. Paruoštos specialios užduotys, kurias vaikai turės atlikti namuose savarankiškai, o vandeniui nuslūgus - atsiskaityti mokytojams. Laukiama, kad 6-iose rajono seniūnijose gali būti užtvindyta 30 000 hektarų žemės. Vanduo pasieks 31 kaimą. Nors Šilutės savivaldybės vadovai pataria užliejamos zonos gyventojams laikinai išvykti į saugesnes vietoves, tačiau daugelis nepalieka savo turto ir gyvulių. Senyvo amžiaus žmonės guodžiasi, kad pragyveno jau ne vieną potvynį, ir savo sprendimą nesievakuoti mielai patvirtina raštu. Vis tik ruošiamasi išvežti 226 gyventojus, gyvenančius 124 sodybose.
Pagelbės ir kariai
Kai vanduo pradės kilti, pamariečiams į pagalbą atskubės kariškiai, su kuriais jau sudarytos sutartys. Pagėgiuose ir Šilutėje kariai budės dviem vikšrinėmis amfibijomis. Pernai kariškiams dalyvauti gelbėjimo operacijose praktiškai nereikėjo. Tik kartą amfibija vyko į Tatamiškių kaimo sodybą ant Nemuno kranto. Nors vanduo šios klaipėdiškiui priklausančios sodybos neužlieja, tačiau daugiau nei parą nebuvo ryšio su ten gyvenančia moterimi. Kai sodybos saugotoja išvydo artėjančią amfibiją, tai labai nustebo. Netrukus paaiškėjo, kad ryšys buvo nutrūkęs todėl, kad moteris pamiršo pakrauti išsekusią mobiliojo telefono bateriją.
Visiems potvynio zonos gyventojams išdalyti savivaldybės paruošti leidinukai su patarimais, kaip elgtis polaidžio metu. Prireikus skubios pagalbos, jiems tereikės iškelti ant karčių ar namų stogų audeklo gabalą arba vėliavėlę, nes kas dieną visa teritorija bus apžvelgiama iš lėktuvų. Būsimam potvyniui gyventojai ruošiasi ir patys. Žmonės kaupia maisto atsargas, į aukštesnes vietas perkelia pašarus. Tris metus iš eilės savivaldybėje sukurtas Ekstremalių situacijų valdymo centras duodavo guminę valtį Girininkų kaime gyvenančiam Gariui Jurkšaičiui, tačiau šiemet jis jau turi nuosavą medinę valtį. Neįkalbėjusi tėvo keltis gyventi kitur, laivelį jam nupirko Airijoje dirbanti vyriškio dukra. Naują pripučiamą valtį gaus ir Žalgirių kaime gyvenanti Valės Frolovos šeima. Nors laivelio jiems prireikia tik persikėlimui per kanalą, tačiau šiemet prekybos tinklas "Iki" skyrė pinigų valčiai įsigyti. Dar 18 vargingiau gyvenančių šeimų prekybininkai parems ilgai negendančių maisto produktų paketais.
Potvyniui pasiruošę ir Šilutės rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai. Jų vadovas Kęstutis Šarka, pats užaugęs nuolat užliejamoje zonoje, padėties pernelyg nedramatizuoja. Prireikus į apsemtas sodybas gelbėtojai ketina plaukti septynių vietų pripučiama valtele su pakabinamu varikliu. Tikimasi, kad šiemet neprireiks nei specialaus gelbėjimo automobilio, nei patyrusių tarnybos narų pagalbos, nors jie tam pasiruošę bet kuriuo paros laiku.
