Albertas ONIŪNAS
Informacijos agentūros praneša, kad Lenkijoje vagių taikiniu gali tapti ir egzotiški objektai - geležinis tiltas per upę, senoviškas garvežys. Beje, pastarojo vagims taip ir nepavyko nugvelbti. Neseniai paaiškėjo, kad ir lietuvaičiai niekuo nenusileidžia kaimynams. Pakruojo rajone, Degučių kaime, dingo senoviškas medinis malūnas. Niekas gal ir nesisielotų dėl to dingimo, tačiau malūnas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus ir teoriškai turėtų būti saugomas valstybės. Tik teoriškai, nes tai, kad dingo malūnas pastebėta tik po pusės metų...
Kažko trūksta
Pakruojo rajono viešosios policijos komisaras inspektorius Jonas Dževečka "Akistatai" sakė, jog kol kas jokio pareiškimo dėl Degučių malūno dingimo nėra, todėl sunku pasakyti, ar bus keliama baudžiamoji byla dėl vagystės. Lygumų seniūnas Gediminas Poliakas žinojo kiek daugiau - būtent jis šį rudenį pastebėjo, kad Degučių peizaže kažko trūksta, tačiau ko - neiškart susiprotėjo. Pasak seniūno, tas statinys buvo jau gerokai apgriuvęs, be viršutinės dalies, peršviečiamas ir vėjo perpučiamas. G. Poliakas mano, kad greičiausiai nieko blogo negalvodami malūną nugriovė savininkai.
Supjaustė pjūklu "Družba"
Malūnas stovėjo Degučių kaimo pakraštyje, už griuvėsiais virtusių buvusio kolūkio dirbtuvių. Už kelių metrų nuo usnimis apaugusių malūno pamatų stovi senoviška sodyba, kurioje gyvena Jadvyga Jankauskaitė. Ši moteris apie malūną žino viską. Jo savininkas Smetonos laikais buvo toks Antanas Ponelis. Užėjus rusams, jis po savo svirnu iškastame dideliame rūsyje slėpė miškinius. Kartą anie gretimame kaime įkliuvo stribams ir išpasakojo, pas ką slėpėsi. Taip A. Ponelis gavo 25 metus lagerių. Sugrįžo po dešimties metų. Malūnas prie sovietų veikė kolūkio labui, buvo įvesta elektra. Kol malūnininku dirbo rūpestingas žmogus, tol ir malūnas veikė. O kai "melnikaut" pradėjo "pijokai", jis po truputį ėmė griūti. 1985 metais jau nebeveikė, tik griuvo. Šį pavasarį iš Šiaulių atvyko savininkai ir nusprendė jį nugriauti. Toks sodietis Romas Valantinas atvažiavo, "Družba" supjaustė ir išsivežė malkoms. Tuo ir baigėsi malūno istorija.
Valdžios "humorai"
Degučių gyventojas Romas Valantinas buvo labai pasipiktinęs, kad kažkas domisi malūno likimu. Anksčiau jis buvo niekam nereikalingas. Atvykę iš Šiaulių malūno savininkai R. Valantino ne kartą prašė, kad nugriautų malūną, nes pats griūdamas dar kokį žmogų galėjo prispausti. R. Valantinas neskubėjo, bet šį pavasarį apsisprendė. Traktoriumi jį nuvertė, paskui supjaustė ir atsivežė prie savo sodybos. Ir dabar dar šalia guli malūno liekanos. Jas R. Valantinas žada netrukus sukūrenti. Žmogus mano, kad jei valdžia šneka apie vagystes, tai tiesiog "humorus" krečia. Jeigu tai koks nors paminklas - reikėjo jį prižiūrėti, o jei pinigų neturi, tai jau dabar geriau patylėtų.
Savininkai įsivaizdavo
Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus Kultūros paveldo tarnybos vadovė Birutė Vanagienė informavo, kad dėl Degučių malūno dingimo parašytas ir policijai išsiųstas pareiškimas. Padarytas nuostolis nekilnojamajai kultūros vertybei. Todėl, B. Vanagienės nuomone, dėl tokio neprotingo malūno nuvertimo kaltieji turi būti nubausti administracine tvarka. Degučių malūnas savininkams nebuvo grąžintas, todėl jie galbūt tik įsivaizdavo galį su juo ką nori daryti. Tačiau jeigu ir būtų buvęs grąžintas - griauti draudžiama. Savininkas turi pagal galimybes tuo malūnu rūpintis.
Sukūrens viską
Pakruojo rajone maždaug nuo 1830 metų buvo pristatyta daug vėjo malūnų. Upės čia nesraunios, todėl vandens malūnai nebuvo statomi. Vėjo malūnų būta iš molio, medžio, akmenų. Molinių neišliko, nes kepurei supuvus, nuo drėgmės molis išsileidžia ir sienos greit sugriūva. Akmeninių ir medinių dar išlikę - registre yra 22 malūnai. Dabar liko 21. Pinigų tiems malūnams prižiūrėti nėra, todėl galvojama valstybės lėšomis restauruoti tik Ropo dvare esantį malūną. B. Vanagienės nuomone, daugiausia galimybių išlikti turi savininkams grąžinti malūnai. Kiti sunyks. Tačiau tai turi vykti natūraliai - tegu po truputį sau griūna. Tačiau niekam neleista šio proceso paspartinti. Antraip žmonės sukūrens visus malūnus - nespėsi ir apsižiūrėti.
