Irena ZUBRICKIENĖ
Aštuoniolika metų gyvenimo už grotų. Kai vėl išeis į laisvę, atlikęs visą teismo paskirtą bausmę, bus 40-metį perkopęs vyras, bene prasmingiausius žmogaus gyvenimo metus praleidęs izoliuotas. Tai - apie Giedrių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventoją Gintarą Gaulią (24 m.), kurį Kauno apygardos teismas neseniai pripažino esant itin žiaurų žudiką.
Šiurpus sūnaus radinys
Šių metų balandžio 6-osios rytą Bučiūnų kaimo gyventojas Gintautas Gusas, iš vakaro smarkiai gėręs, prabudo itin anksti ir nustėro: savo lovoje gulėjo negyva jo mama Marijona Gusienė (62 m.). Vyriškis nedaug ką tegalėjo detaliai prisiminti, tačiau netrukus pareigūnams paaiškino, kad išvakarėse namuose gėrė jis, motina, tokia pažįstama Sigita, motinos sugyventinis Alvydas Vilčinskas (54 m.) ir pastarojo sesers sūnus Gintaras Gaulia. Šiurpų radinį aptikęs vyras teigė tą vakarą palikęs sugėrovus ir iš visų anksčiausiai nuėjęs miegoti. Jis dar paliudijo girdėjęs, kad sugyventinis Alvydas priekaištavo motinai, esą šioji negamina jam valgio.
M. Gusienė buvo paplūdusi krauju - ne mažiau 14 kartų badyta peiliu į nugarą ir kitas kūno vietas. Kūną apžiūrėję ekspertai šiurpo: sužaloti net vidaus organai, kiaurai perverta širdis, nupjauti du šonkauliai...
Įtariamieji mėtė pėdas
Dėl pensininkės M. Gusienės nužudymo įtartus A. Vilčinską ir G. Gaulią pareigūnai surado tik kitą dieną. Dar jų ieškant buvo manoma, kad žudikas yra sugyventinis (jiedu kivirčydavęsi, Marijona sulaukdavusi smūgių, vyras tolimoje praeityje jau teistas už nužudymą bei chuliganizmą ir ne vienerius metus praleidęs už grotų, nuolat nešiodavęsis peilį), o sūnėnas - galimas vienintelis liudininkas. Beje, besislapsčiusio Gintaro tuo metu pareigūnams reikėjo ir dėl kitų nusikaltimų, kuriais jis buvo įtariamas.
Abu vyrus sulaikius tapo žinoma, kad po tragedijos jie laiką leido Kaune, jau buvo kūrę planą, kaip nuvykti į Panevėžį. Po pirmųjų apklausų paaiškėjo kitokia, nei buvo spėta, tiesa: žudikas buvo ne sugyventinis, o jo sūnėnas Gintaras. Sugyventinis Alvydas pasakojo, kad per išgertuves, kai visi jau buvo gerokai prisivaišinę, jį labai erzino gyvenimo draugės Marijonos kalbos. Vyras nuolat ragino moterį nutilti. Kai šioji nekreipė dėmesio ir toliau dėstė savo, Gintaras Gaulia "patvarkė reikalą" švaistydamasis peiliu. Vėliau ir pats Gintaras taip ir sakė pareigūnams: įkyrią sugėrovę tiesiog užčiaupęs. Nelaimėlės sūnus tuo metu jau miegojo. Smurtautojai Gusų namus paliko. Beeidami Bučiūnų kaimo laukuose išmetė kruviną žmogžudystės įkaltį - peilį.
Vienas nenorėjo grimzti
Tiriant nužudymą, po kelių mėnesių į pareigūnų rankas pateko Gintaro laiškas, iš tardymo izoliatoriaus rašytas motinai Elenai Gaulienei. Sūnus rašė, kad M. Gusienę peiliu bene tiek pat kartų badė ir A. Vilčinskas. Esą dėdė, kol abu dar buvo nesulaikyti, buvo prašęs Gintaro prisiimti visą kaltę ir už tai žadėjo jį, patekusį už grotų, visą laiką "šildyti" dėmesiu ir pagalba. Anot Gintaro, kadangi dėdė, po dviejų suėmimo mėnesių laikinai išleistas į laisvę, savo pažado nevykdė, Gintaras neva nutarė nebetylėti - išdavė bendrininką. Anot pareigūnams papildomai liudijusio G. Gaulios, A. Vilčinskas ne tik pats kartu badė savo sugyventinę, bet dar ir ragino sūnėną tai daryti rimčiau ir daugiau. Gintaras paaiškino ir tokio poelgio priežastį - esą abu iš anksto buvo susitarę atimti M. Gusienės namo dokumentus, kad būstą galėtų parduoti. Vyrai neva aptarė, kad, M. Gusienei priešinantis, ji bus nužudyta.
Tokia vilkaviškiečių pareigūnų ištirta versija pateko ir į teismą. Abu vyrai buvo kaltinami nužudymu dėl savanaudiškų paskatų. Gintaras, rodės, labai nuoširdžiai dėstė, kaip po smurto protrūkio abu nuėjo pas Alvydo pusseserę, paskui - pas Alvydą į namus, kur jis persirengė, kaip tą pačią naktį dar grįžo į M. Gusienės trobą ieškoti namo dokumentų ir kaip ją, dar buvusią gyvą, Alvydas esą pribaigė. Gintarui pritarė ir jo motina, Alvydo sesuo. Moteris liudijo, kad brolis, sugrįžęs iš kardomojo kalinimo, namuose išslapstė įvairius savo daiktus, galinčius paliudyti jo kaltę, ir džiaugėsi galįs būti jau ramus, nes "mentai niekur nerasią nė jokio jo kancaro".
G. Gaulia prisipažino dėl nužudymo ir labai gailėjosi. A. Vilčinskas savo kaltę dėl nužudymo visą laiką atkakliai neigė. Jis tvirtino esąs kaltas tik dėl to, kad nepranešė policijai apie sūnėno įvykdytą žiaurų nusikaltimą.
Sugyventinis "išlipo sausas"
A. Vilčinskui pasisekė - teisme jam pavyko įtikinti ir prokurorą kaltintoją, ir trijų teisėjų kolegiją, kad jo sugyventinę nužudė vienas G. Gaulia. Esą vaikinas, būdamas girtas, prarado savitvardą ir "išliejo įsiūtį ant lovoje gulėjusios ir burbėjusios girtos Gusienės". Alvydas aiškino, kad grobti namo dokumentus jam nebuvo reikalo, nes tas namas dar nepriklausė Marijonai - ji net neturėjusi tų valdos dokumentų. Vyras žinojo, kad Marijona tik ketino pirkti tą namą ir jau buvo sumokėjusi jo savininkui 3 000 litų, o kol kas gyveno jame tik nuomininkės teisėmis. Tokią tiesą teisme paliudijo ir kiti asmenys.
Teismas nustatė, kad G. Gaulia melagingą versiją sukūrė gelbėdamas savo kailį ir turbūt norėdamas kartu "nusitraukti" ir dėdę. Sūnėnas manė pareigūnus įtikinsiąs lengvai, nes Alvydas - prastos reputacijos žmogus.
Teismo proceso dalyviai stebėjosi jauno vyro žiaurumu. Nustatyta, kad jis, pripuolęs prie M. Gusienės ir kelis kartus dūręs jai į šonus, dar norėjo peiliu perpjauti jai gerklę ir net stengėsi pataikyti tiesiai į širdį. Monstro žodžiais, kad dėdė jam liepęs "išsitraukti peilį ir užčiaupti tą bobą", teismas nepatikėjo.
Šešių klasių išsilavinimą teturinčiam ir niekur nedirbančiam G. Gauliai, iki šio nusikaltimo teistam keturis kartus, teismas paskyrė 18 metų kalėti (pridėjus ankstesnės bausmės dalį). Niekur nedirbantis, išgerti mėgstantis A. Vilčinskas, teisme perkvalifikavus kaltinimą į lengvesnį - kad žinodamas nepranešė policijai apie labai sunkų nusikaltimą, nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šis nuteistasis, pastaraisiais mėnesiais iki teismo buvęs laisvėje, paskelbus nuosprendį, buvo suimtas teismo salėje. Kadangi Alvydas du mėnesius jau praleidęs nelaisvėje iškart po nusikaltimo, jis netrukus bus paleistas į namus kaip atlikęs visą bausmę.
Moterį palaužė našlystė
Klausučių seniūnijos darbuotojų ir Bučiūnų kaimo gyventojų teigimu, nužudytoji M. Gusienė bene prieš septynerius metus liko našlė. Nuo tada jos gyvenimas tapo nesibaigiančiomis išgertuvėmis. Moters kasdienybė dar sparčiau pradėjo riedėti žemyn, kai šioji artimiau pradėjo bendrauti su A. Vilčinsku.
Marijoną gerai pažinoję žmonės pasakojo, kad anksčiau ji buvo labai tvarkinga ir dora moteris. Dirbo Vilkaviškio poliklinikos registratūroje, buvo maloni, paslaugi ir labai draugiška. Su savo vyru, be sūnaus Gintauto, į gyvenimą išleido dar dvi doras dukteris. Kalbama, kad nei joms, nei tvarkingai gyvenančiai seseriai, nei kitiems artimiesiems nesisekė pakeisti Marijonos pastarųjų metų kasdienybės.
