Pagrobto Marijampolės verslininko gijos į "Alytaus tekstilę" ir miesto savivaldybės išnuomotus sklypus
Alma Mosteikaitė
Sekmadienį, kovo 16-osios, vakarą iš Marijampolės savivaldybės Puskelnių kaime esančios sodų bendrijos "Jovaras" pagrobtas šiame mieste žinomas verslininkas, praeityje su kriminaliniu pasauliu sietas 34-erių Žydrūnas Buzas. Jis su kompanija vakarojo tėvui priklausančio sodo namelio pirtelėje.
Įsiveržę kaukėti ir ginkluoti vyriškiai pagrobė tik chalatu vilkintį Ž.Buzą, kitus pobūvio dalyvius surišo lipniąja juosta bei drabužiais.
Garsus Marijampolės verslininkas iki šiol nerastas. Jo verslo gijos veda į "Alytaus tekstilę" ir miesto savivaldybės aukciono tvarka išnuomotus žemės sklypus.
Valstybės parduotos "Alytaus tekstilės" akcijos judėjo Marijampolės link
Praėjusių metų gegužės viduryje valstybei priklausantis 69,56 proc. "Alytaus tekstilės" akcijų paketas buvo parduotas Vilniaus vertybinių popierių biržoje už 358 tūkst. 281 litą 33 centus - tik 33 centais brangiau nei nustatyta pradinė kaina. Jau tuomet daugelis alytiškių verslininkų ir "Alytaus tekstilės" darbuotojų įtartinai vertino mažą įmonės akcijų paketo pardavimo kainą - už tokią sumą prestižinėje Vilniaus vietoje nenusipirksi nė vieno kambario buto...
Kas slypi už tekstilininkų įmonės pirkėjų - fizinių asmenų pradėjo aiškėti, kai buvo suformuota nauja "Alytaus tekstilės" valdyba, kurioje iš penkių narių - trys uždarosios akcinės bendrovės "Marijampolės gelžbetonis" atstovai: generalinis direktorius Ramūnas Žemaitis, tuometinis jo pavaduotojas Antanas Gediminas Adomaitis ir buvęs bendrovės gamybos direktorius Romas Kukis.
A.G.Adomaitis tapo valdybos pirmininku, o "Alytaus tekstilės" generaline direktore - druskininkietė Algida Žūkevičienė, kuri iš valstybės parduodamo tekstilininkų įmonės akcijų paketo šių įsigijo 19,41 proc.
Įdomu tai, kad trys fiziniai asmenys - Bronius Bieliauskas, Alytaus kelių ir tiltų statybos bendrovės "Alkesta" inžinierius, A.Žūkevičienė, tuomet nuomojusi patalpas komercinei veiklai, ir Gintautas Dunaitis, Vilkaviškio rajone Pilviškiuose tada turėjęs bendrovę "Gintvilma", valdančią dvi maisto prekių parduotuves, - įsigijo po lygiai "Alytaus tekstilės" akcijų -po 19,41 proc. Netrukus įsigijusieji įmonės akcijas, pavyzdžiui, B.Bieliauskas, pradėjo jas parduoti "Marijampolės gelžbetoniui".
Kas šią Suvalkijos sostinės įmonę domino ar galėjo dominti Alytuje? Kaip dabar jau beveik aišku - pigiai įgytas didelis nekilnojamasis turtas. "Alytaus naujienų" duomenimis, "Marijampolės gelžbetonio" didžiausia akcininkė yra kita Marijampolės įmonė - uždaroji akcinė bendrovė "Artapolas". Šios Komercijos skyriui iki pagrobimo vadovavo Ž.Buzas, o "Artapolas", "Alytaus naujienų" žiniomis, priklauso šio asmens artimiesiems.
"Artapolo" pagrindinė veikla, kaip tvirtino Marijampolės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas, - prekyba nekilnojamuoju turtu. Bendrovė šia veikla, pasak R.Bradūno, daugiausia verčiasi Marijampolėje, Alytuje, Kaune, Palangoje. Ž.Buzo pagrindinė pagrobimo versija yra susijusi su vykdomu verslu.
Marijampolės apylinkės prokuratūra kreipsis į teisėsaugos institucijas
1993-1994 metais, kai Lietuvoje buvo nelegaliai steigiami bankeliai, indėlius iš gyventojų pradėjo rinkti nelabai aiškiomis sąlygomis praturtėjęs Marijampolės firmos "Žydrius" savininkas Ž.Buzas. Per dvejus metus jis iš žmonių surinko beveik 4 mln. litų. Su vienais atsiskaitė, kitiems liko skolingas.
1996 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla, nes daugiau kaip 500 indėlininkų iš įtartino, profesinę mokyklą baigusio verslininko norėjo atgauti veik 2 mln. litų. Ž.Buzas nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, indėlininkų ieškiniai patenkinti, bet pinigus iš "Žydriaus" susigrąžino ne visi gyventojai, nes Ž.Buzas neturi turto.
2000-aisiais jam grįžus į laisvę, "Alytaus naujienų" duomenimis, Ž.Buzo artimieji įsigijo ne tik nebaigtą statyti pastatą pačiame Marijampolės centre, Kęstučio gatvėje, bet ir kitų komercinės paskirties statinių šiame mieste. Ž.Buzo vardu registruoto turto nėra.
Dar prieš penkerius metus Marijampolės apylinkės prokuratūra kreipėsi į šio miesto policijos komisariatą, kitas operatyvines institucijas, kad jos atkreiptų dėmesį į valstybei priklausančių objektų privatizavimą, nes turima duomenų, jog nusikalstamo pasaulio struktūros bando "plauti" neteisėtai įsigytas lėšas.
Kas paneigs, kad šie pinigai nebuvo panaudoti perkant "Alytaus tekstilės" akcijas? Ir ne tik jas Dzūkijos sostinėje.
"Artapolas" Pulko gatvėje 98A per miesto savivaldybės administracijos skelbtą viešąjį aukcioną ilgalaikei 80 metų truksiančiai nuomai įsigijo 28 arų žemės sklypą. Įsipareigojo savivaldybei kasmet mokėti po 90 tūkst. litų. Šiame sklype "Artapolas" ėmė statyti pramonės prekių parduotuvę, bet pernai jame buvo pastatytas "Maximos" prekybos centras. Vadinasi, "Artapolas" sklypą perleido "Maximai LT". Tačiau "Artapolo" įsipareigotas mokestis už sklypo nuomą praėjusiais metais savivaldybei nesumokėtas, ir ši ketina kreiptis į teismą dėl jai priklausančių pinigų atgavimo.
Ž.Buzas ne kartą dalyvavo miesto savivaldybėje surengtame pasitarime dėl norimo statyti daugiaaukščio komercinės paskirties statinio žemės sklype miesto centre, "Nemuno" prekybos centro kaimynystėje. Šį beveik 23 arų sklypą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje 9 savivaldybės skelbtame viešajame aukcione 90 metų nuomai, kasmet savivaldybei mokant po 310 tūkst. litų, įsigijo alytiškis Saulius Luckus, teisėsaugininkams žinomas kaip palaikęs ryšius su Alytuje veikusiomis nusikalstamomis grupuotėmis.
Spėta parduoti "Alytaus tekstilės" elektros ūkį
Kad valstybės parduodamą "Alytaus tekstilės" akcijų paketą įsigiję asmenys galvojo į priekį, liudija faktas apie įmonės vidinio elektros ūkio pardavimą "Marijampolės gelžbetoniui". Jam šį ūkį pardavė tuometinė "Alytaus tekstilės" vadovė ir akcininkė A.Žūkevičienė prieš įmonei iškeliant bankroto bylą.
Rytų skirstomieji tinklai, dabar jau tapę vienais didžiausių tekstilininkų įmonės kreditorių, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Didesnio nei 100 tūkst. litų vertės ieškinio nagrinėjimas teisme dar nebaigtas.
Jeigu minėtas sandoris nebus panaikintas, "Alytaus tekstilės" elektros ūkis liks "Marijampolės gelžbetonio" nuosavybe. Įsigijusiesiems buvusios tekstilininkų įmonės pastatus dėl elektros tiekimo brangiai kainuojančius ryšius teks palaikyti su suvalkiečių bendrove arba už šimtus tūkstančių litų iš naujo įsirengti elektros energiją. Būtent tai gali gąsdinti būsimus "Alytaus tekstilės" pastatų pirkėjus. "Marijampolės gelžbetonis" "Alytaus tekstilėje" spėjo pačiupti aukso gyslą - elektros energijos tiekimą, o norint ją atgauti kreditoriams tenka eiti sunkiausiu keliu - bylinėtis.
"Alytaus tekstilės" bankroto administratoriaus Kauno bendrovės "Baklis" įgalioto asmens Rimgaudo Jacevičiaus teigimu, "Marijampolės gelžbetonio" tarp tekstilininkų įmonės kreditorių nėra.
