Žmogaus teisių stebėjimo institutas paskelbė nominacijas už šiurkščiausius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje. "Už išskirtines pastangas integruojant mažumas" nominuotas Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis įvertintas už romų įsiliejimo į lietuvių bendruomenę skatinimą, griaunant jų būstus. Merui dar reikėtų skirti prizą ir už narkotikų platinimo tinklo sukūrimą, nes čigonus iš taboro jis nori išsklaidyti po visą šalį. Pasiūlyta apdovanoti ir policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių, kuris pareiškė: "Ten, kur apsigyvena čečėnai, atsiranda problemų... Jei čečėnų Lietuvoje daugės, kils pavojus, kad atsiras nusikalstama grupuotė, sudaryta tautiniu pagrindu".
Metų institucija pripažinta Specialiųjų tyrimų tarnyba. Nominacija skirta už operatyvinio darbo viešumą: nuolatinius operatyvinės informacijos nutekėjimus, Valentino Junoko pasirodymus įvairiose žiniasklaidos priemonėse, kratas politinių partijų būstinėse ir kitus darbus. Ar iš tikrųjų tie darbai tokie blogi? Kai kurie jų, aišku, prisvilo. Pavyzdžiui, V. Junokas pareiškė, kad maždaug 300 politikų su giminaičiais įsivėlė į sklypų skandalą. Kai reikėjo tuos politikus įvardinti, jų sąrašas trumpėjo, trumpėjo, kol išėjo šnipštas.
Kai kas sako, kad panašiai išėjo ir su kratomis partijų būstinėse, ir su politikų skandalu. Atseit buvo apšmeižti politikai, o STT reidai nusmukdė demokratijos Lietuvoje reitingą. Ypač dėl to siuto patys įtariamieji, visaip įžeidinėjo V. Junoką, o pareigūnus išvadino Junoko šunimis. Buvęs Seimo narys Vytenis Andriukaitis erzino STT vadą: "Skaičiau "Čipolino nuotykius". Ten yra seklys Morka. Jo agentai kartais būdavo stipresni". "Man praktiškai STT savo veiksmais primena apuoką. Miega miega, rašo rašo, klauso klauso, o paskui uhu", - skundėsi skandale minimas Klemensas Rimšelis. Tarnybos vadovas buvo kritikuojamas ir už neryžtingumą, ir už per didelį aktyvumą, už tai, kad bijo net savo šešėlio, ir už tai, kad kiša savo smailą nosį ten, kur nereikia. Nepaisant visko, skandalo herojai Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Arvydas Vidžiūnas buvo priversti palikti Seimą, o ponų Vytenio ir Arvydo neišrinko ir į naująjį Seimą, nors jie ten veržėsi. Juk nebūtinai teisia teismas. Teismui gal būtų ir pritrūkę įrodymų, kad parlamentarai kyšininkai, o tautai V. Junoko argumentai pasirodė svarūs.
O kas, jei ne V. Junokas su savo šunimis, čiupo medikų mafiją? Išdrįso už grotų nors ir parai įkišti net buvusį ministrą Romualdą Dobrovolskį. Tarp įtariamųjų tokie šulai kaip Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Vidmantas Žilinskas, buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytautas Zimnickas, kiti aukšti vadovai. Jų byla jau teisme.
Teisme ir byla prieš Vilniaus merą, kurią irgi pradėjo V. Junokas. Gal jose nuteistųjų irgi nebus, bet vien už tai, kad išdrįso pajudinti širšių lizdą, Valentinas Junokas vertas bareljefo. Iki šiol viršūnės darė, ką norėjo, nes tai, ką daro valdžia, yra "vsio zakonno", o štai V. Junokas ne vieną sėdintįjį valdžios kėdėje privertė padrebinti kinkas. Pirmą kartą Lietuvoje Seimo narių sukurti įstatymai buvo pritaikyti jiems patiems. Apie tai, kad korupcijos kirminas graužia ne tik eilinių policininkų ar medikų kišenes, bet ir seimūnų darbo stalus, viešai sužinojo visa tauta. Tiems, kuriems iki šiol viskas buvo "vsio zakonno", tai labai nepatiko ir STT vadas buvo suvalgytas. Naujai paskirtas STT direktorius Povilas Malakauskas kuria ambicingus planus - padaryti taip, kad iki 2010 metų Lietuva patektų į mažiausiai korumpuotų valstybių dešimtuką. Kaip tai padaryti šalyje, kur kiekvienas pasiryžęs duoti kyšį? Labai paprastai. Užsimerkti ir nieko nematyti. Retkarčiais, kaip būdavo iki pono Valentino, pagauti kokį sanitarą, policininką, na, savivaldybės valytoją, o kiti tegul dirba. Ir tada vėl bus "vsio zakonno".
