Mantas LIDEIKIS
Kol pedagogai, policininkai, vaiko teisių apsaugos specialistai suka galvas, ką čia padarius, kad sumažėtų smurtas tarp paauglių, pastarieji nesnaudžia. Pareigūnai retai sutaria, kurie iš tiesų turėtų pasiraitoti rankoves ir griebti tvarkytis su nesukalbamais paaugliais. Tuo tarpu šie krečia vis naujus ir naujus, dažnai šiurpą keliančius, pokštus. Vargas tam, į ką nusitaikė įniršusio paauglio žvilgsnis. Maža to, vaikai netgi nebijo savo nusikaltimų filmuoti ir vėliau juos viešinti - dažniausiai internete. Tokie dalykai vyksta daugelyje Lietuvos miestų.
Sumušė, nufilmavo ir išplatino
Kovo mėnesį šalyje nuskambėjo įvykis, kai kelio Marijampolės Petro Armino vidurinės mokyklos aštuntokės sumušė ir išsityčiojo iš savo bendramokslės. Maža to, mokyklos kieme mergaitei surengta egzekucija buvo nufilmuota skaitmeniniu fotoaparatu ir netrukus išplatinta kai kuriose moksleivių lankomose interneto svetainėse. Beje, tik po to apie šį smurto atvejį sužinojo P. Armino mokyklos pedagogai. Mat nors sumuštą mergaitę tėvai tą pačią dieną nuvežė į ligoninę, o policija pradėjo tyrimą dėl smurto, tačiau mokytojai apie šį incidentą sužinojo tik po to, kai internete pasirodė filmukas.
Pasirodo, draugėmis buvusios mergaitės viena su kita atsiteisti nutarė po negražaus apsižodžiavimo. Auka tapusi aštuntokė vieną iš savo klasės draugių pavadino "kale". Tai, pasirodo ir buvo pretekstas žiauriai egzekucijai. Jai buvo pasirinkta ne kokia nuošali vieta ir vėlus vakaras. Tai nutiko pasibaigus pamokoms, tos pačios P. Armino mokyklos kieme. Trys mergaitės po pamokų užpuolė įžeidėją ir ėmė ją mušti. Tuo tarpu vienas iš berniukų visą tai filmavo ir tos pačios dienos vakare vaizdo įrašą nusiuntė į susidorojimo organizatorės elektroninio pašto dėžutę. Netrukus įrašas tapo viešas. Nukentėjusi aštuntokė po šios egzekucijos porą savaičių nelankė mokyklos. Beje, po kiek laiko ji su savo skriaudike susitaikė.
Marijampolės policija tęsia dėl šio įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą. Peržiūrėjus smurto įrašą policijai nesunkiai pavyko nustatyti, kas mušė ir žemino klasės draugę. Iš viso ją puolė keturios bendramokslės. Pareigūnai atkreipė dėmesį ir į tai, jog šį įvykį matė ir daugiau mokyklos moksleivių, tačiau jie ne tik nepadėjo skriaudžiamai aštuntokei, bet ir visa tai laikė įdomia atrakcija. Beje, tyrimą pradėjusiems pareigūnams pavyko nustatyti ir filmuotoją, ir asmenį, kuris tą filmuką išplatino internete. Visi jie nepilnamečiai.
Pasak Marijampolės rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo Jonaičio, ši byla kol kas dar nebaigta. Tačiau prokuroras mano, jog šis nusikaltimas, kadangi nusikaltėliai nepilnamečiai, teismo greičiausiai nepasieks. Už tai, kaip elgėsi jų atžalos, atsakyti teks prasikaltėlių tėvams administracine tvarka. Pasak pareigūno, dabar kruopščiai tiriamas kiekvieno šio nusikaltimo dalyvių indėlis į šį smurto aktą. Tuo tarpu smurtą suorganizavusios mergaitės motina administracine bausme teismo jau nubausta. Negana to, mergaitė visai neseniai aprašinėjo mokyklos sieną. Šiomis dienomis vyko P. Armino mokyklos pedagogų pasitarimas dėl šios mergaitės perkėlimo į kitą ugdymo įstaigą. Su tuo esą sutiktų ir jos tėvai.
"Atakuojami" ir mokytojai, ir gyvūnai
Pastaruoju metu plačiai nuskambėjo du internetu platinti smurto vaizdai iš Klaipėdos mokyklų. Uostamiesčio Gedminų pagrindinės mokyklos septintokas per pertrauką užmušė šunį, kirvuku nukapojo jo kojas, o nukirstą galvą pamovė ant pagalio ir ja švaistėsi, gąsdindamas tos žiaurios scenos dalyvius. Maža to, visą tą savo elgesį jis paprašė nufilmuoti, o vėliau filmukas taip pat atsidūrė internete. Gyvūno kankintojas vėliau aiškino, jog tokio jo elgesio tikslas ir buvo šią medžiagą pateikti interneto lankytojams.
O Klaipėdos "Vyturio" vidurinėje mokykloje pamokos metu padegti pedagogės rūbai. Incidentas įvyko per chemijos pamoką. Kai mokytoja pasilenkusi mokiniui aiškino pamokos temą, už jos nugaros buvę dešimtokai žiebtuvėliu padegė mokytojos megztinį. Visa tai buvo nufilmuota mobiliuoju telefonu ir taip pat išplatinta internete. Beje, mokiniai aiškino, jog mokytojos rūbai uždegti netyčia. Mokyklos vadovybė problemos siekė neviešinti - neva sergėjo prasikaltusius, bet dėl to nuoširdžiai atgailavusius vaikus. Pedagogė į policiją nesikreipė, tačiau pagal patį įvykio faktą Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato pareigūnai atlieka tyrimą.
Neatsilieka ir Joniškis
Panašių incidentų nutinka ir kituose Lietuvos miestuose. Neseniai Joniškyje įkliuvo keturi chuliganiškai besielgę paaugliai. Juos sučiupo budrus ir į savo pareigas nespjovęs policijos pareigūnas. Išvydęs, jog keturi vaikinukai iškūlė autobusų stoties pastato langą ir paspruko, pareigūnas nusekė iš paskos ir netrukus chuliganus sulaikė. Nugabenus vyrukus į policijos komisariatą ir peržiūrėjus jų mobiliuosiuose telefonuose užfiksuotus įrašus buvo atskleisti dar keli šios grupelės chuliganiški išpuoliai mieste. Visų filmukų herojus - dešimties metų moksleivis. Vaikinukas daužė langus, niokojo įvairų turtą, užpuldinėjo žmones. Viename filmukų matyti, kaip vaikas spiria daržą ravinčiai senutei, pargriauna ir apspardo dviratininką. Visas tas dešimtmečio niekšybes savo motinos mobiliuoju telefonu filmavo penkiolikametis jo draugas.
Sužinoję, kaip elgiasi jų vaikai, tėvai buvo šokiruoti. Jiems už netinkamą vaikų priežiūrą teks atsakyti administracine tvarka.
Smurtu siekia atkreipti dėmesį
Pasak policijos pareigūnų, vaikai taip elgiasi todėl, kad gerai žino, jog už tai nebus nubausti. Nepilnamečius nuo atsakomybės įstatymai linkę atleisti ir baudžia tik už labai sunkius nusikaltimus. Interneto svetainės labai mažai cenzūruoja tokių vaizdelių autorius, todėl patekę ten jie dažniausiai tampa visiems lengvai prieinami. Pasak specialistų, priežasčių, kurios taip elgtis skatina vaikus, yra be galo daug.
Anot Marijampolės P. Armino vidurinės mokyklos direktorės Nijolės Stadelienės vaikai turi daugiau teisių, negu pareigų. Pasak pedagogės, vaikų saugumu mokykloje turintys rūpintis pedagogai dažnai patys jaučiasi itin nesaugūs. N. Stadelienė teigė, jog beveik nėra dienos, kad mokykloje koks mokytojas nebūtų mokinių įžeistas ar užgautas, kartais ne tik žodžiu - bet ir veiksmu. Apsaugą mokyklose organizuoti yra labai sudėtinga.
Marijampolės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Vyganto Dilio nuomone, situaciją galbūt pataisytų mokyklose įrengtos stebėjimo kameros. Tačiau to kol kas tikėtis neverta - savaime suprantama, dėl finansų stokos. Tad šiandien apie vaikų tarpusavio smurto problemą galima tik šnekėtis, svarstant, ką daryti, kad tokie atvejai, kaip Marijampolėje ir kitur, nesikartotų.
Tiek pedagogų, tiek ir psichologų manymu, drastiškas, agresyvus vaiko elgesys dažniausiai reiškia slaptą motyvą gauti kažkokią pagalbą, dėmesį. Būna, kad vaikas padaro nusikaltimą vien todėl, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys, galų gale su juo pasikalbėtų tėvai. Sąmoningai vaikas sau tokio tikslo iškelti netgi nesugeba, todėl dažniausiai negali paaiškinti ir savo elgesio motyvų.
Kita vertus, mes visi skaitome, šnekame apie nusikaltėlių nebaudžiamuma. Todėl dažnas paauglys įsivaizduoja, jog jis liks nenubaustas, kad ir ką bedarytų.
Socialinės pedagogės Linos Juškutės nuomone, su tokiais vaikais reikėtų kalbėtis, stengtis suprasti jų motyvus, padėti jiems prisitaikyti visuomenėje, pasistengti, kad jie suprastų, kaip žmogus jaučiasi, kai iš jo tyčiojamasi.
