Girdėjau, bus metai Ožkos, o gal Ožio -
Šioks toks skirtumėlis, kad jį kur galai!
Nes taip ligi šiolei į valdžią vis drožė
Drakonai, muflonai ir net asilai!
Praėjus rinkimams gyvensim iš naujo,
Valdžia bus, taip sakant, truputį nauja.
Atrodo, turėsim bent sykį ožiaują -
Seniai jau įgriso visiems šunauja.
Po jos mes sukumpę, sulinkę, sulūžę -
Tiesus vienas kitas tarp mūsų tėra.
Kažin ar po dvylikos laikrodžio dūžių
Gebės atsitiesti pavargus kupra?
O čia patarlė dar užkliuvo lyg tyčia -
Pamokanti smarkiai ir skamba gražiai:
Ant linkstančių karklų arba ant žilvičių
Patenkinti lipa tingiausi ožiai.
Lenkimas, lipimas - mums įprastas daiktas.
Skraidyti įpratę nevaikšto žeme!
Korupcija kelia, karjeros nebaigtos -
Svarbu nenukristi pačiam gražume!
Galbūt astrologams svarbu nustatyti,
Kas metų karalius - ožys ar gaidys!?
Bet žino žmogeliai, laužti ir raityti,
Kitaip išsivertę tie patys valdys!
Tai ko gi ožiaujai reikėtų linkėti?
Labai permaininga lietuvių šalis!
Net saulei prašvitus nešiokimės skėtį -
Dievulis težino, ar lis, ar nelis!
B. Dačiulis
