Opozicinės Liberalų frakcijos iniciatyva penktadienį (02.28) grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar sausio 28 dieną Seimo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Kreipimąsi į KT pasirašė liberalų, konservatorių, centristų, moderniųjų krikdemų ir nuosaikiųjų konservatorių atstovai - iš viso 33 parlamentarai. Teisę kreiptis į KT turi ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Pasak Liberalų frakcijos pranešimo spaudai, pasirašiusiųjų nuomone, priimtas įstatymas dėl įvairių jame esančių apribojimų yra "diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia piliečių lygybės ir laisvės principus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, todėl neatitinka pagrindinio šalies teisės akto".
Vadinamajame "saugiklių" įstatyme Seimas nustatė kvalifikacijos, sėslumo, leidžiamos įsigyti dirbamos žemės ploto bei kitus apribojimus.
Valdančiosios daugumos atstovų teigimu, šiuo įstatymu siekta užkirsti galimą spekuliaciją žeme, kai didelius jos plotus įsigis asmenys, ketinantys vėliau ją pelningai parduoti užsieniečiams.
Seimas priėmė Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisą, leidžiančią užsieniečiams įsigyti dirbamą žemę Lietuvoje, tačiau dauguma jų tai galės padaryti tik po septynerių metų pereinamojo laikotarpio, kuris bus pradėtas skaičiuoti nuo šalies narystės Europos Sąjungoje.
Seimo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas nustato, kad asmuo, įsigijęs ne mažiau kaip 10 hektarų dirbamos žemės, turės persikelti gyventi į tą apskritį, kurioje yra įsigytas sklypas.
Pagal minėtą įstatymą fiziniam asmeniui leidžiama įsigyti iki 300 hektarų, žemės ūkio bendrovėms - iki 2000 hektarų, kooperatyvams - iki 1000 hektarų dirbamos žemės.
Asmuo, norintis įsigyti daugiau kaip 3 hektarus dirbamos žemės, privalės turėti kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą arba būti įregistravęs ūkininko ūkį.
Opozicijos nuomone, šiuos nuostatos ne tik gali prieštarauti Konstitucijai, bet ir mažins konkurencingumą žemės ūkyje.
BNS
