Nors istorija apie pasaulinį potvynį yra biblinė, tačiau jos neneigia ir mokslininkai, nes potvynio pėdsakų atrandama vis daugiau. Mokslininkams tik kyla klausimas, iš kur į Žemę pasipylė tiek vandens, kad Nojus savo laivą prišvartavo net prie Ararato kalno viršūnės. Vienos hipotezės sako, kad nukritus į Žemę kometai kilo milžiniška cunamio banga, kiti teigia, kad tai globalinio atšilimo pasekmė, o treti tvirtina atvirkščiai - atšalo ir ledai užtvėrė upes. Yra net tokių, kurie tvirtina, kad pasisuko mūsų planetos ašis ir dėl to per Žemę nusirito kelių kilometrų aukščio banga.
Dar vieną hipotezę jau šiomis dienomis iškėlė amerikiečių mokslininkai. Remdamiesi seismografų, kurie išdėstyti visoje mūsų planetoje, rodmenimis, Maiklas Vaisešnas ir Džesis Lorensas iš Kalifornijos universiteto teigia, kad Žemės gelmėse yra didžiuliai vandens rezervuarai. Žemei drebant tose vietose bangos užgęsta. Mokslininkų paskaičiavimais, po Eurazija ir Šiaurės Amerika 1200 kilometrų gylyje vandens nė kiek nemažiau nei Arkties vandenyne. Kaip ten vanduo pateko, tiksliai nežinoma, bet galėjo būti taip, kad požeminiai okeanai susiformavo kartu su mūsų planeta.
Tad aiškindami pasaulinio tvano kilimą amerikiečių mokslininkai sako, kad iš požeminių rezervuarų vanduo kaip iš sprogusio katilo prasiveržė į paviršių ir užėmė Žemę. Nuo susidariusių garų dar 40 dienų ir naktų lijo. Vėliau vanduo vėl subėgo į požeminius rezervuarus. Teoriškai panaši katastrofa gali bet kada pasikartoti. M.Vaisešnas gąsdina, kad žemės gelmėse yra 5 kartus daugiau vandens nei okeanuose.
