Irena ZUBRICKIENĖ
Naujieji mokslo metai šiemet prasidėjo su naujųjų higienos normų reikalavimu - visiems moksleiviams buvo privalu per porą pirmųjų savaičių pasitikrinti sveikatą. Nors dėl šios tvarkos prie pediatrų kabinetų nusidriekusios eilės erzino moksleivius ir jų tėvelius, medikai įsitikinę, kad minėta naujovė - naudinga būtinybė. Mat tokių patikrinimų metu atskleidžiamas moksleivių sergamumas, lėtiniai vaikų negalavimai.
Liūdinanti statistika
Statistikos duomenimis, vaikų sergamumas ir ligotumas kasmet didėja. Vyrauja kvėpavimo sistemos (32,5 procento), virškinimo (11,7 proc.) ligos, traumos ir apsinuodijimai (9,9 proc.). Daugėja rūkančių, alkoholį ir intraveninius narkotikus vartojančių jaunuolių, o jų amžius jaunėja. Nemažėja savižudybių, psichikos sveikatos sutrikimų. Tyrimai parodė, kad beveik kas antras 10 - 14 metų berniukas ir kas antra tokio pat amžiaus mergaitė jau turi bent vieną iš keturių labiausiai paplitusių rizikos veiksnių - padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, antsvorį, pomėgį rūkyti ar nepakankamą fizinį aktyvumą. Dar dažniau šie rizikos veiksniai paplitę tarp vyresniojo amžiaus moksleivių.
- Nepaisant liūdnos statistikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad skiepais jau pavykę likviduoti nemažai ligų, - sakė Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų poliklinikos gydytoja pediatrė Milda Batutienė. - Jau beveik nepasitaiko tokių infekcinių ligų kaip tymai, raudonukė, kiaulytė, difterija. Anksčiau daugiau vaikų sirgo ir plaučių uždegimu. Galų gale net pasiskiepiję nuo gripo vaikai mažiau serga, o jei ir suserga, tai liga jiems būna lengvesnė, greičiau "išgujama".
Trisdešimt šeštus metus dirbanti gydytoja džiaugėsi, kad dabar vis mažiau pasitaiko vadinamųjų apsileidimo ligų - tėvai labiau išprusę, tad gali labiau pasirūpinti savo vaikais.
Dėmesys - ir mitybai, ir aprangai
Anot gydytojos M. Batutienės, kad vaikai normaliai vystytųsi, labai svarbu jų tinkama mityba, nulemianti nemenką dalį sveikatos. Per pusryčius moksleivis turi gauti apie 25 proc. paros energijos, per pietus - 30 - 40 proc.
Nepatariama valgyti "greitą" ir menkavertį maistą - čeburekus, picas, bulvių traškučius, gerti pepsikolą, kokakolą ar kitus spalvotuosius gazuotus gėrimus. Toks maistas nepatenkins augančio organizmo poreikių - net gali pakenkti virškinimo sistemai.
Sveikatai svarbu - ir apranga. Patartina dėvėti drabužius iš natūralaus pluošto - medvilnės, lino, vilnos. Avalynę reikėtų pirkti odinę, kuri ir patogi, ir pralaidi orui. Pakulnė neturėtų būti aukštesnė kaip 2 - 4 centimetrai. Aukšta pakulnė deformuoja pėdą, kojų pirštus. Pėda plokštėja, sutrinka kraujo apytaka, eisena tampa netvirta, didėja stuburo juosmens srities išlinkimas. Kasdieniam avėjimui visiškai netinkami vadinamieji lakiniai bateliai ir sportinė avalynė, nes didina kojų prakaitavimą. Susidariusi drėgmė ir šiluma vargina pėdos raumenis, raiščius; jie silpnėja, plokštėja pėdos skliautas ir gali vystytis plokščiapadystė.
Kas kuprinėse "gyvena"?
Kad jaunas organizmas vystytųsi taisyklingai, gydytoja M. Batutienė linkusi paraginti mokytojus ir tėvelius atkreipti dėmesį į moksleivių nešiojamas kuprines. Mat gana daug vaikų dėl to jau turi laikysenos sutrikimų.
- Kitaip ir būti negali, kai vaikai turi tampytis sunkias kuprines ar sėdėti jų ūgiui bei amžiui nepritaikytuose suoluose, - liūdnai konstatavo patyrusi gydytoja.
Specialistų tvirtinimu, tinkamai parinkta kuprinė padeda išvengti laikysenos sutrikimų, galinčių turėti įtakos stuburo iškrypimams. Pradinuko tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 300 gramų, penktos - aštuntos klasės moksleivio - 400 g, devintoko ir dešimtoko - pusės kilogramo, vienuoliktoko ir abituriento - 600 g. Tinkamiausia kuprinė yra su dviem, patogiai reguliuojamais, 3,5 - 4 centimetrų pločio diržais, pagaminta iš tvirtos, šalčiui atsparios, ryškiaspalvės medžiagos, galinčios atspindėti šviesą (arba turėti atšvaitus).
Opi problema - perkrautos kuprinės. Anot gydytojos M. Batutienės, šios problemos nebūtų, jeigu moksleiviai galėtų kaskart nesinešioti visų vadovėlių, kai tampomas svoris neatitinka pačių vaikų kūno svorio. Į tai turėtų atkreipti didesnį dėmesį ir savo atžalas į mokyklą išlydintys moksleivių tėvai, nes neretai vaikas į kuprinę prisikrauna nereikalingų, bet jam mielų daiktų, tarsi turėtų "nešiojamą kabinetą".
Peršalimų metas
M. Batutienė atkreipė dėmesį, kad moksleivių sveikatai įtakos turi ir sezoniškumas. Atvėsus orams, pasipila kvėpavimo takų, peršalimo ligos. Norint jų išvengti, jau iš anksto (nuo rudens pradžios) reikia grūdinti organizmą, stiprinti imuninę sistemą - kuo daugiau būti gryname ore ir rytais mankštintis.
Peršalus, jeigu temperatūra dar nedidelė, vartoti kuo daugiau skysčių (patartina gerti ežiuolės, liepžiedžių, aviečių ir kitokios arbatos) - nesigriebti iš karto antibiotikų (jie silpnina imuninę sistemą). Organizmo atsparumą didina žuvų taukai, taip pat - natūralūs vitaminai (juk dar pilna obuolių, morkų, kitų vaisių ir daržovių).
Esant vėsiam metų sezonui, labai pravartu lankyti baseiną. Tai ne tik puiki organizmo grūdinimo priemonė - plaukiojimas gerina laikyseną.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.
- Gydytoja pediatrė M. Batutienė
