Irena ZUBRICKIENĖ
Lietuvą šiurpinantys nusikaltimai atrodo dar baisesni, kai juos padaro nepilnamečiai. Statistikos duomenimis, ypač spartus nepilnamečių nusikaltimų augimas buvo pastebėtas prieš dešimtmetį. Dabar dar nuogąstaujama, kad vaikų ir paauglių padaryti nusikaltimai tampa vis žiauresni, mažėja nusikaltėlių amžius.
Vagys tapo plėšikais
Teigiama, kad anksčiau nepilnamečiai nusikaltėliai dažniausiai įkliūdavo dėl vagysčių. Pedagogai ir psichologai bandė ieškoti tokio elgesio priežasčių ir tvirtino, kad kaltas vis didėjantis atotrūkis tarp turtingų šeimų ir socialiai remtinų. Pastarųjų atžalos, norėdamos įsivaizduojamos lygybės ir matomos prabangos, ją bet kokiomis priemonėmis kūrėsi patys - vagiliavo.
Dabar vagišius baigia nurungti smurtaujantys chuliganai ir plėšikai. Jų padaryti brutalūs nusikaltimai - šiurpinanti kasdienybė.
Alytuje Nerijų A. (23 m.), gulintį vieno namo laiptinėje, padegė du paaugliai. Vienas jų iškraustė Nerijaus kišenes, o kitas pasiūlė padegti gulintįjį. Apipurškęs dažais apkraustytojo kojas, nepilnametis žiebtuvėliu uždegė Nerijaus rūbus. Kai liepsnojantis N.A. išbėgo į lauką, abu paaugliai spruko kur kas. Vėliau susitikę jiedu buvo susitarę tylėti apie savo niekšybę, tačiau policijos sulaikyti bemat prakalbo. Abu ir anksčiau buvo pakliuvę į policijos akiratį, tačiau už anaiptol ne tokias jau nekaltas išdaigas iki šiol likdavo nenubausti dėl savo amžiaus. Septintoje ir aštuntoje klasėje besimokantys nepilnamečiai mokykloje ramūs būdavo tik pertraukų metu, o į pamokas dažnai ir neateidavo. Vieną jų prižiūri senelis, o kitą - globėja.
Merginas valdo kerštas
Smurtaujantiems paaugliams nenusileidžia ir mergaitės. šešiolikmetė klaipėdietė Aurelija V., būdama neblaivi ir eidama pėsčiųjų tiltu, užkabino sutiktą nepažįstamą merginą Jūratę V. (20 m.) ir kaipmat pareiškė jai pretenzijas, esą šioji nežiūrinti, kur eina. Aurelija be jokios priežasties trenkė Jūratei kumščiu į veidą. Mergina nuo smūgio parkrito. Tą akimirką prie jos, nespėjusios pakilti, priartėjo dvi paauglės, pagriebė Jūratės rankose laikytą rankinę ir pabėgo su jų palaukusia Aurelija. Plėšikių auka neteko fotoaparato, piniginės su 50 litų, banko kortelės, studento pažymėjimo. Mergina neabejojo, kad visos trys užpuolikės - bičiulės, iš anksto suplanavusios apiplėšimą. Pareigūnams pavyko netrukus sulaikyti nepilnametę Aureliją ir 15 metų jos draugę - dabar jų laukia nemalonumai.
Dar viena nepilnametė plėšikė pastarosiomis dienomis buvo sulaikyta Šiauliuose. Ji su šiek tiek vyresne drauge vidurdienį Gardino gatvėje, daugiabučio laiptinėje, užpuolė pažįstamą 16 metų moksleivę. Užpuolikės savo auką sumušė ir pagrobė mobilųjį telefoną. Nuskriausta moksleivė pareigūnams pasakojo, kad pažįstamos plėšikės pirmiausia priekaištavo, esą ji vilioja vienos jų draugą. Tuomet buvo įvykdyta "keršto akcija".
Dar prieš kurį laiką tuose pačiuose Šiauliuose parkelyje dvi paauglės surengė egzekuciją penkiolikmetei. Jos merginą kelias valandas keikė, spardė, žirklėmis iškarpė plaukus, daužė pagaliais, vertė nusirenginėti. Paauglės taip keršijo už apkalbas, nors auka neigė, kad tai darė ji. Penkiolikmetei žaizdas teko gydytis ligoninėje.
Kelmėje, parke, irgi buvo sumušta septyniolikmetė - teko gydytis ir Kelmėje, ir Šiauliuose. Dvi mušeikos merginą iš autobusų stoties nusitempė į parką ir pasikvietusios bendraamžių tyčiojosi, daužė per veidą, spardė.
Panašiai dėl "meilės reikalų" susipliekė ir kelios 14 bei 15 metų mergaitės Marijampolėje. Dvi draugės patykojo bendraamžę, popietę einančią miesto parku, ją sustabdė, išplūdo, tampė už plaukų, stumdė ir apdaužė. Sumuštai mergaitei, apkaltintai nuviliojus vaikiną ir paleidus gandus, prireikė medikų pagalbos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai stebėjosi, kad visos mergaitės - normalių šeimų atžalos, pažįstamos nuo vaikystės.
Medikai jau nesistebi vaikų muštynėmis. Į ligoninę kasdien atvežama nuo bendraamžių nukentėjusių paauglių.
Žudikai - iš mokyklos suolo
Vasario 9 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį vienos Vilniaus vidurinės mokyklos aštuntokui Benediktui (15 m.). Paauglys, laikomas jauniausiu žudiku Vilniuje - būdamas vos 14 metų, praėjusių metų rugpjūčio 8-ąją Architektų gatvėje, viename daugiabutyje, peilio dūriu nužudė jam pažįstamą pensininką Piotrą M. (71 m.).
Teismo posėdis, kuriame buvo kaltinamas nepilnametis, vyko už uždarų durų, tačiau pareigūnai neslėpė, kaip viskas vyko. Lemtingąją dieną Benediktas su bendraamžiais bičiuliais lauke gėrė alų ir vyną. Apsvaigęs jis nutarė aplankyti savo draugę, gyvenančią tame pačiame name, kur ir pensininkas Piotras. Lipdamas laiptais Benediktas pastebėjo praviras Piotro, pas kurį anksčiau buvo lankęsis, duris. Užėjęs į vidų, jis aptiko pensininką lovoje, burbuliuojantį po nosimi. Išvydęs svečią, šeimininkas buvo nepatenkintas, tad pradėjo paauglį varyti lauk. Benediktas akimirksniu įtūžo: pyktį jis išliejo trimis spyriais gulinčiajam į galvą. Negana to, palikęs sumuštąjį, moksleivis netrukus vėl sugrįžo. Nieko neaiškindamas, aštuntokas čiupo virtuvėje rastą virtuvinį peilį ir smeigė juo senukui į krūtinę. To pakako, kad Piotras mirtų. Pamatęs, kas atsitiko, Benediktas nėrė per duris.
Benediktas buvo išaiškintas ir sulaikytas po 9 parų. Jo tėvai dėl žinios patyrė šoką. Pareigūnų teigimu, tai gana tvarkingai gyvenanti šeima, o Benediktas iki įvykio nebuvo turėjęs jokių problemų su teisėsaugininkais. Įtariamas žudikas buvo suimtas - priverstas laikinai palikti mokyklos suolą. Dabar jis nuteistas kalėti 3 metus (kaltinęs prokuroras siūlė 7 metų laisvės atėmimo bausmę). Teisme Benediktas neatrodė kenčiantis ir atgailaujantis - smalsiai žvalgėsi ir šypsojosi. Galima manyti, kad jis nelabai suprato padaryto nusikaltimo pasekmes. Teisme paklaustas, kokia priežastis paskatino griebtis peilio, Benediktas atsakyti negalėjo, bet kaltino tuokart išgertą alkoholį, kuriuo jis anksčiau esą nepiktnaudžiaudavo.
Marijampolė nuo šių metų sausio 5-osios irgi turi jauniausiu žudiku savo krašte "tituluojamą" penkiolikmetį - vienos vidurinės mokyklos aštuntoką Ernestą. Paauglys naktį žiauriai nužudė savo kaimynę Laimutę V. (53 m.) - ją pasmaugė. Naikindamas nusikaltimo pėdsakus, jis iškart padegė Laimutės butą, kuriame ji gulėjo nebegyva. Viena iš nužudymo versijų, pateikta paties Ernesto, - bausmė įtarus moterį piniginės vagyste.
Įvykį išaiškinusius pareigūnus nustebino tik žudiko amžius - bet ne jo asmenybė ir jau turima reputacija. Mat paauglys jau teistas už vagystes, vėl įtariamas dėl naujų vagysčių. Jis prastai lankė mokyklą, neklausė mamos, mieliau laiką leisdavo su bendraminčiais gatvės vaikais, jau dabar nevengiančiais alkoholio.
Kokią bausmę Ernestui paskirs teismas, spėlioti dar anksti. Baudžiamasis kodeksas nepilnamečiam žudikui numato laisvės atėmimą ne ilgiau nei 10 metų.
Rūpestis - prakalbinti sielą
Kodėl nusikaltėliai jaunėja ir kodėl tokie žiaurūs mažai gyvenimo patirties teturintys nepilnamečiai, diskutuojama dažnai. Baudžiamasis kodeksas yra gailestingas nepilnamečiams. Jaunesniems nei 14 metų nusikaltėliams, net jei jie žiauriai nužudo žmogų, gyvenimas už grotų negresia. Tokiems jaunuoliams, politikų nuomone, užtenka auklėjamojo pobūdžio priemonių, psichologo pagalbos. Itin žiaurūs paaugliai taip pat gali džiaugtis politikų gailestingumu. Jei neturi 18 - neįkalins ilgiau nei 10 metų.
Psichologų nuomone, šeima, kurioje vaikas nuo mažens girdi apie savo šeimos narių kriminalinę patirtį, jau rizikuoja paleisti į gyvenimą dar vieną nusikaltėlį, nes tokioje terpėje nusikalstama veikla laikoma kone norma. O šeimų, kuriose yra teistų asmenų - kone kas antra.
Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto dėstytoja Jūratė Makauskienė, ruošianti socialinius pedagogus darbui su apleistais ar "sunkiais" vaikais, teigia, kad kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu būti vertinamam ir pripažintam. Kokiomis priemonėmis jis to sieks, suformuojama šeimoje ir mokykloje. Dėstytoja teigė, kad dauguma vaikų, turėdami namus ir tėvus, vis dėlto neturi tėvų meilės ir dėmesio. Be to, vaikams šeimose diegiamos ne tos vertybės, nes ir pati šeima vis labiau nebėra vertybė.
- Dauguma mūsų moterų įsitikinusios, kad jos ir vienos pajėgios dorai užauginti savo atžalas, nors vaikas turi augti ir su tėvu, ir su motina, - sakė J. Makauskienė. - Namuose suaugusieji nuolat skuba, lekia ir mano, kad klausimas "Kiek gavai matematikos?" - artimo tėvų ir vaikų ryšio rodiklis. Dalis mažamečių auga skaitydami tėvų laiškus iš užsienio ir laukdami retų šventinių pasimatymų akimirkų. Dalis vaikų - negirdėję tėvų skaitomų vaikystės pasakų, nebuvę bendrose išvykose su jais.
Laisvi nuo sveiko proto ir sąžinės
Įvairios sociologinės mokinių apklausos rodo, kad beveik kas dešimtas vaikas labai retai praleidžia laiką su tėvais, todėl stinga emocinio ryšio. Dauguma (70 proc.) vaikų su tėvais žiūri televizorių. Trečdalis vaikų su tėvais norėtų praleisti daugiau laiko, trečdalis yra patenkinti, trečdalis - nežino, ar patenkinti. Šias spragas paprastai užpildo mokykla ir draugai.
Dėstytoja J. Makauskienė neslėpė mananti, kad ir mokytojo autoritetas vis labiau numenkinamas, nes to neretai savo elgesiu pasiekia pats mokytojas, mokinį laikantis "laipteliu žemiau". Tuomet dingsta pagarba - atsiranda bene pirmas žingsnis nusikalsti žmogui.
Pasvalio rajono švietimo skyriaus vedėjas Kazimieras Poliakas per savo darbo patirtį pastebėjo, kad 50 metų ir vyresni pedagogai yra neišmokyti dirbti su socialiai apleistomis šeimomis. Jie anksčiau nesusidurdavę su nemotyvuotais mokiniais, todėl esą neužgrūdinti nuo jaunystės, dažnai išvedami iš pusiausvyros. Tokia terpė mokiniams - irgi kliūtis laiku užkirsti kelią nusikaltimui. Be to, K. Poliakas neslepia manantis, kad jau peržengta kritinė šeimų degradavimo, vaikų narkomanijos ir alkoholizmo riba, o kas turi spręsti šią problemą, esą vis dar nesutariama.
Mokinių tėvai ir mokytojai linkę apgailestauti, kad mokyklose vis dar trūksta psichologų. O vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad vaikai per mažai žino apie savo pareigas (tai dėstoma tik per civilinės saugos pamokas penktoje klasėje). Beje, kontrolierė įsitikinusi, kad nusikaltę asmenys turėtų atsakyti prieš įstatymą ne nuo 14 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų - tai būtų drausminimo priemonė.
Skaudu ir šiurpu girdėti statistikų skelbiamus duomenis, kad Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi ir nesaugiausi iš visų europiečių, kad lietuviukai daugiausia tyčiojasi iš bendraamžių mokyklose, labiausiai smurtauja. "Smukęs kultūros lygis, materialinis visuomenės susmulkėjimas, pasibaisėtinas nejautrumas", - taip šią problemą apibūdina rašytoja Renata Šerelytė. Literatė stebisi: ar gali būti blogiau, kai žmonės pasijunta laisvi ir nepriklausomi nuo sveiko proto, sąžinės, nuo žmogiškosios vertės?
