Finansinius nusikaltimus padarę verslininkai atlygino žalą valstybei ir sumokėjo biudžetui trečdalį milijono litų. Septyniems juridiniams asmenims, savanoriškai atlyginusiems ar sutikusiems atlyginti valstybei žalą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutraukė arba atsisakė kelti baudžiamąsias bylas.
Keturiems iš jų bylos buvo nutrauktos, dar trims pareigūnai visai nekėlė baudžiamųjų bylų.
Į valstybės biudžetą šie juridiniai asmenys sumokėjo 356 tūkst. 650 litų, trečiadienį (03.19) pranešė FNTT.
Jie pasinaudojo įstatymų teikiamomis galimybėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės atlyginant padarytą žalą už finansinius nusikaltimus.
FNTT vyresniojo komisaro Valdo Grendelio teigimu, ilgą laiką už padarytus finansinius pažeidimus verslininkams, nors ir sutikus atlyginti valstybei padarytą finansinę žalą, buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Todėl finansinės žalos valstybei išieškojimas buvo neefektyvus - užtęstas, o neretai sueidavo ir senaties terminas. Į tai dėmesį ne kartą atkreipė Vyriausybė. Tokios bylos apsunkindavo tiek FNTT, tiek prokuratūros, teismų darbą.
Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių finansiniams nusikaltimams pataisas, padėtis ėmė keistis.
Iki 2003 m. sausio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso 9-1 straipsnis ("Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius") nebuvo taikomas finansiniams nusikaltimams.
Todėl asmenys, padarę nusikaltimus finansams, nebuvo suinteresuoti atlyginti valstybei padarytą žalą. Be atlygintinos žalos, neretai siekiančios šimtus tūkstančių litų, asmenys nebuvo atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 53-1 straipsnio ("Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius") papildymas, kuris numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimus, numatytus straipsnių: 310-1 - "Apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas, gabenimas ar realizavimas", 322 - "Aplaidus apskaitos tvarkymas", 323 - "Apgaulingas apskaitos tvarkymas", 325 - "Mokesčių ir įmokų vengimas", 329-2 - "Piktybinis vengimas sugrąžinti paskolą".
Baudžiamojo kodekso 53-1 straipsnis suteikia galimybę asmeniui būti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikaltimą, savanoriškai atlygino žalą, padarytą valstybei arba susitarė dėl tokios žalos atlyginimo, arba susitaikė su nukentėjusiuoju, valstybės institucijos ar juridinio asmens atstovu.
Šio straipsnio pagrindai numato, kada gali būti baudžiamoji byla nekeliama arba iškelta byla nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kvotos organas ar tardytojas gali priimti nutarimą nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti tik teisėjui sutikus.
BNS
