Generalinės prokuratūros prokurorai atsiriboja nuo žiniasklaidos pateiktų versijų apie įtariamųjų Juro Abromavičiaus nužudymo byloje kitų galimai įvykdytų nusikaltimų.
"Mes gyvename teisinėje valstybėje. Prokuratūra negali niekam uždrausti kelti versijas, daryti analizes. Bet tai nėra prokuratūros informacija. Jūs esate laisvi ir atsakingi žmonės. Ką jūs rašote, už tą jūs atsakote", - spaudos konfrencijoje pareiškė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Išbandė bombą
Dienraštis "Lietuvos rytas" rašo, kad kauniečiai, įtariami 1997-ųjų sausį nužudę savanorį ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotoją Jurą Abromavičių, prieš tai buvo surengę kelias "repeticijas". Dienraščio teigimu, 1995 metų sausio 9 dieną pagrindinis įtariamasis J.Abromavičiaus nužudymo byloje Kauno "Stumbro" alkoholinių gėrimų įmonės apsaugos darbuotojas Vytautas Grybauskas kartu su buvusiu Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinio tarnybų departamento pareigūnu Jonu Zajančkausku susprogdino namą Kauno rajone, Garliavoje.
Pagąsdinti šio namo šeimininką Juozą Poderį nuspręsta todėl, kad šis esą buvo stribas ir dalyvavo tremiant žmones į Sibirą. Sprogimas smarkiai apgriovė namą. Spaudos duomenimis, pagąsdinti J.Poderį sumanė Vytautas Grybauskas. Kartu su Jonu Zajančiausku 1995 metų sausio 9-osios naktį jie atvažiavo prie namo ir atliko savo sumanymą.
Dar beveik po 2 metų - 1996 metų gruodžio 5-osios rytą - šie abu vyrai prie Kauno klinikų apšaudė profesorių Leoną Klumbį. Vėliau profesorius pasakojo, kad įvykio vietoje matė automobilį "Citroen", kuriuo tuo metu važinėjo J.Zajančiauskas. Į profesosių buvo šauta, nes jis neįtiko kitam gydytojui, su kuriuo bendravo J.Zajančiauskas.
Už J.Poderio namo susprogdinimą J.Zajančiauskas nebuvo teisiamas, nes suėjo šio nusikaltimo senaties terminas. Kad J.Zajančiauskas dalyvavo apšaudant L.Klumbį, įrodyti prokuratūrai nepavyko. V.Grybauską nuo atsakomybės už šiuos nusikaltimus išgelbėjo tai, kad jis gamindamas sprogmenis 1997 metų gruodžio 10-osios pavakare sunkiai susižalojo ir tuoj pat nusišovė. Ekspertai nustatė, kad kaunietis turėjo tokį pat sprogstamąjį užtaisą, koks buvo padėtas ir po buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento darbuotojo Juro Abromavičiaus automobiliu.
Prokurorai nusiplauna rankas
Apie visus tuos nusikaltimus plačiai rašo spauda, tačiau prokurorai neigia žiniasklaidai nutekinę informaciją ir sako, kad tam tikras bylos detales galėjo žinoti apklausti įtariamieji. Jie turėjo leidimą susipažinti su bylos medžiaga.
"Mes detalios informacijos apie nustatytas aplinkybes neskelbėme", - spaudos konferencijoje sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka. Jis garantavo už save, generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, generalinio prokuroro pavaduotojus. Pasak A.Kliunkos, jei žiniasklaidoje išdėstyti faktai būtų visiška tiesa, o duomenys - tikri, prokurorai tomis išvadomis pagrįstų įtariamųjų kaltę ir bylą perduotų teismui.
"Vadinasi, tokių tvirtų išvadų daryti negalima. Yra daug aplinkybių, kur tik keliamos tyrimo versijos ir jos pilnai nepatikrintos", - sakė prokuroras A.Kliunka.
Kiek anksčiau Generalinė prokuratūra paskelbė, kad išsiaiškino, kas beveik prieš dešimtmetį Kaune susprogdino VSD pareigūną ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės štabo viršininką J.Abromavičių. Jo nužudymo aplinkybės paaiškėjo tik šių metų pradžioje. Priminsime, kad J.Abromavičius buvo susprogdintas 1997 metų sausio 31-ąją.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino V.Grybauskas. Byla nutraukta mirus asmeniui, kuris padarė šitą nusikaltimą, o kitų asmenų atžvilgiu nesurinkta duomenų, kad būtų galima kreiptis į teismą su kaltinamuoju aktu.
Senaties terminas J.Abromavičiaus nužudymo byloje sueina 2017 metais.
"Taigi ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Jis gali pasibaigti dviem formom - arba nutrauktas suėjus senaties terminui, arba pabaigiamas kaltinamojo akto surašymu. Šiuo atveju tik buvo priimti sprendimai įtariamųjų atžvilgiu - mirusiųjų atžvilgiu ir kai kurių įtariamųjų atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų jų kaltei pagrįsti", - sakė A.Kliunka.
Jei prokurorai gaus papildomų duomenų apie buvusių įtariamųjų, kuriems dabar nutraukta byla, kaltę, tyrimas bus atnaujintas. Visa byla nėra nutraukta.
Prekyba ginklais
Beje, šalia V.Grybausko ir J.Zajančiausko pavardžių labai dažnai minima ir buvusio Seimo nario, lietuviškų ginklų kūrėjo Algirdo Petrusevičiaus pavardė. Dabar jis yra teisiamas už neteisėtą ginklų laikymą ir prekybą.
69 metų V.Petrusevičius teisiamas su dar dviem kauniečiais - Vygirdu Dudučiu (43 m.) ir Jonu Miškiniu (73 m.). Teismas jau apklausė vieną liudytoją, prokurorą, kaltinamųjų gynėjus bei pagarsino ištirtus įrodymus. Lietuviško automatinio ginklo "Vytis" kūrėjas ir kiti du kaltinamieji neneigė nepaisę įstatymų ir gaminę, įgiję, laikę, nešioję bei gabenę įvairius ginklus, šaudmenis.
Šioje byloje teismas paskelbė pertrauką iki lapkričio 9 dienos.
Per kratas pas kaltinamuosius buvo paimta daugiau nei 600 įvairaus kalibro šovinių, beveik 2 kilogramai įvairių sprogstamųjų medžiagų, beveik 20 įvairių šaunamųjų ginklų - nuo mažo kalibro pistoleto iki granatsvaidžio, kurių laikymui kaltinamieji neturėjo leidimo.
Už minėtą nusikalstamą veiką, kai disponuojama ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
A.Petrusevičių sausio 24 dieną Kaune sulaikė VSD pareigūnai. Jam netrukus buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Jis areštinėje praleido 10 parų, vėliau ši kardomoji priemonė buvo pakeista į švelnesnę.
Buvę krašto apsaugos savanoriai žiniasklaidai yra sakę, kad lietuviško šaunamojo ginklo kūrėjo A.Petrusevičiaus prekyba ginklais daugelį metų buvusi "vieša paslaptis".
"BNS" ir "AKISTATOS" informacija.
