R. Pakso advokato V. Sviderskio aiškinimu, savo atsisakymą duoti parodymus minėtu būdu R. Paksas motyvavo rašytiniu pareiškimu, kuris buvo įteiktas prokurorui.
"Šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga yra labai plačiai žiniasklaidoje viešinama, ką draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Sakysime, per Lietuvos nacionalinę televiziją nuolat transliuojami autentiški bylos dokumentai. Vadinasi, jie patenka į žurnalistų rankas, ko neturėtų būti", - aiškino V. Sviderskis.
Advokato teigimu, R. Pakso apsisprendimą nesutikti, kad būtų įrašinėjama apklausa, taip pat nulėmė ir "šališkas" Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos interviu spaudoje.
"Esant tokioms aplinkybėms, Prezidentas mano, kad jis negali duoti parodymų, kai daromas garso ir vaizdo įrašas, tačiau Prezidentas jokiu būdu neatsisako, ir tai jis patvirtino raštu, duoti parodymų, kaip tai yra įprasta", - pridūrė V. Sviderskis.
Advokatas informavo, kad kita R. Pakso apklausa turėtų būti surengta ketvirtadienį, 10 val. ryto.
Kiek vėliau prokuroras A. Kliunka žurnalistams paaiškino, kad pagal įstatymus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai turi teisę daryti garso ir vaizdo įrašus, o liudytojo teisės atsisakyti duoti parodymus dėl šios priežasties įstatymai nenumato.
R. Pakso atsisakymą liudyti darant įrašus pareigūnai dar ketina įvertinti, tačiau kol kas neatskleidžia, kaip.
Į žurnalistų klausimą, ar tai nėra dar vienas būdas vilkinti tyrimą, prokuroras M. Dūda atsakė trumpai: "Atsisakymas bus įvertintas, ketvirtadienį bus kažkas aiškiau". Prokuroras taip pat nesutiko detalizuoti, kokiu būdu planuojama fiksuoti R. Pakso parodymus per ketvirtadienio apklausą.
Tačiau M. Dūda akcentavo, kad ne liudytojas, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnas apklausos metu yra šeimininkas.
"Įstatymas numato galimybę man pasirinkti veiksmo eigos ir rezultatų fiksavimo būdą: ar rašomas tik protokolas, ar daromas vaizdo ir garso įrašas, ar dar kitaip. Liudytojas turi teisę prašyti, kad jo parodymų davimo metu būtų daromas vaizdo ir garso įrašas, jeigu toks dalykas nėra daromas", - aiškino M. Dūda.
Galimybę fiksuoti R. Pakso parodymus vaizdo ir garso įrašais M. Dūda teigė pasirinkęs ne dėl to, kad apribotų liudytojo galimybes keisti parodymus. Jo žodžiais, liudytojas, jei nori, gali keisti parodymus ir esant vaizdo ir garso įrašui, ir kai jo nėra. Tačiau bet kuriuo atveju lieka apklausos protokolas.
Kaip teigė M. Dūda, minėtas parodymų fiksavimo būdas buvo pasirinktas "dėl vienos vienintelės priežasties - kad protokole maksimaliai tiksliai atsispindėtų liudytojo pasakyti žodžiai".
Kitų liudytojų apklausos tiriant galimus J. Borisovo grasinimus R. Paksui nebuvo įrašinėjamos.
Pats R. Paksas, prieš pirmadienio pokalbį su prokuroru žurnalistams pažadėjęs atsakinėti į visus tyrimo klausimus, iš prokuratūros išskubėjo nekalbus. Lydimas asmens sargybinio, jis skubiai įlipo į automobilį, o į visus bandymus ko nors paklausti atsakė vieninteliu žodžiu "Ne."
Beje, advokatas V. Sviderskis ketino dalyvauti apklausoje kaip R. Pakso atstovas, tačiau buvo išprašytas iš prokuroro kabineto jau pirmosiomis susitikimo minutėmis. Prokuroras M. Dūda su apklausiamuoju pageidavo bendrauti be pašalinių asmenų.
Toks prokuroro poelgis advokatą papiktino. "Esu dalyvavęs įvairiose ikiteisminio tyrimo įstaigose apklausiant liudytoją, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ir nebūdavo išprašoma, nebūdavo jokių teisinių kliūčių", - aiškino V. Sviderskis. Iš liudytojo apklausos jis sakėsi buvęs išprašytas pirmą kartą.
Į šį, žurnalistų jam atpasakotą advokato nepasitenkinimą, prokuroras M. Dūda reagavo su šypsena: "Visada būna pirmas kartas".
Prokuroro aiškinimu, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai apklausiami po vieną, kaip to reikalauja tam tikra šio procesinio veiksmo taktika ir specifika. Kaip sakė M. Dūda, tik nepilnamečių liudytojų apklausos metu turi teisę dalyvauti jų atstovai. "Šiuo atveju mes turime pakankamai pilnametį liudytoją", - pridūrė prokuroras.
Advokatas V. Sviderskis sakėsi tiesiog pageidavęs stebėti, kaip vyksta apklausa, tačiau tikino nepatarinėjąs R. Paksui, kaip atsakinėti į klausimus. Tarp jų ir į svarbiausią - ar R. Paksas yra patyręs J. Borisovo grasinimų.
Anot V. Sviderskio, "liudytojas pats atsakinėja į šituos klausimus apie jam žinomas bylos aplinkybes, be patarimų".
Kaip žinoma, R. Paksas į šį klausimą jau yra pateikęs du prieštaringus atsakymus. Praėjusių metų lapkričio 17 dieną pirmą kartą apklaustas Prezidentas R. Paksas neigė patyręs J. Borisovo grasinimus. Tačiau šių metų kovo 25-ąją, per šalies televizijas atsiprašinėdamas dėl vėliau atšaukto savo sprendimo skirti J. Borisovą visuomeniniu patarėju, R. Paksas aiškino išgirdęs nedviprasmiškų užuominų apie galimą kompromituojančios medžiagos paskleidimą, jeigu J. Borisovas nebūtų paskirtas patarėju.
Be šio tyrimo dėl galimų grasinimų, pareigūnai rengiasi R. Paksą apklausti dar trijuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuos atliekant nustatinėjamos slaptos informacijos nutekėjimo iš Prezidentūros aplinkybės, operatyvinės medžiagos apie "Alitos" bendrovės privatizavimą paėmimas ir buvusių Prezidento R. Pakso patarėjų įtaka bendrovei "Žemaitijos keliai".
ELTA
